Lapių būna įvairių. Šita cukrinė, todėl kalba apie cukrinį diabetą ir technologijas.
0
0,00 
0 items
No products in the cart.

ATTD 2023: sensoriai yra reikšmingiausia diabeto terapijos pažanga nuo insulino atradimo

Turinys

2023 m. vasario 22-25 dienomis Berlyne vyko Pažangiųjų diabeto technologijų ir gydymo konferencija ATTD (Advanced Technologies & Treatment for Diabetes). Pagrindinės šių metų temos, savaime suprantama, yra sensoriai ir automatinės insulino dozavimo sistemos – tai, kas jau ne vienus metus keičia diabeto terapiją iš esmės, o ateityje (tikėtina) pakeis neatpažįstamai. Viso pasaulio ekspertai vieningai sutaria, kad sensoriai yra pati svarbiausia pažanga, nutikusi diabeto pasaulyje nuo pat insulino atradimo laikų. Tad jei dar jų dėl kažkokių priežasčių nenaudojate – pats laikas pradėti!

Ar gliukozės sensoriai reikalingi tik žmonėms su 1 tipo diabetu?

ATTD 2023 labai aiškiai ir nedviprasmiškai atsako:

Nuolatiniai gliukozės jutikliai yra BET KURIO TIPO diabeto terapijos dalis.

Nesvarbu, ar Jums diagnozuotas 1 tipo diabetas, ar 2 tipo diabetas, gydomas dieta ir vaistais (ne insulinu), ar 2 tipo diabetas, gydomas insulinu, ar gestacinis diabetas – gliukozės sensorius yra tas įrankis, be kurio gera diabeto kontrolė yra neįmanoma.

Sensorių naudojimas reiškia:
  • Individualiai teisingus maisto pasirinkimus. Pamirškite senus vadovėlius ir taisyklių rinkinius: „galima to, negalima ano“. Mes visi esame labai skirtingi ir tas maistas mus gali veikti nevienodai. Jei esate žmogus su 2 tipo diabetu, pagal naujausias mokslo žinias ir ekspertų rekomendacijas, Jums turėtų būti skirta angliavandenis ribojanti dieta1. Tačiau net ir atsisakę duonos, miltinių gaminių ar bulvių, Jūs vis dar turėsite pasirinkti: kokius vaisius ar uogas, kruopas ar daržoves galite valgyti be žalos savo sveikatai. Ir vienintelis prietaisas, kuris šiuos atsakymus gali suteikti yra sensorius. Jei esate žmogus su 1 tipo diabetu, Jūsų mityba greičiausiai nebus tokia griežta. Bet išlaikyti glikemiją tikslinėse ribose didžiąją dalį laiko galima tik sensoriaus pagalba.
  • Elgsenos pokyčius, siekiant geresnės kontrolės ir mažinant glikuoto hemoglobino (HbA1c) rodiklį2. Šis rodiklis greitu laiku turėtų tapti istorija, tačiau kol kas jis vis dar yra diabeto kontrolės įvertinimo rodiklis. Skaičius, kuris iš esmės reiškia tik „gerai – vidutiniškai – blogai“, bet nieko nesako apie tai, ką daryti, kad būtų geriau. Atsakymus į šiuos klausimus pateikia būtent gliukozės sensoriai, todėl tai galingas įrankis siekiant keisti elgesį: atsisakyti maisto, kuris kenkia, daugiau judėti, gerti daugiau skysčių, užsiimti veikla, kuri teikia daugiau sveikatai palankių teigiamų emocijų ir pan.
  • Streso, kurį kelia diabetas, lygio sumažinimą. Diabetas yra labai išmanus streso generatorius – pradedant nuo nepagydomos ligos diagnozės ir baigiant kasdieniais iššūkiais, susijusiais su insulino / tablečių dozavimu, angliavandenių skaičiavimu, spontaniškumo ribojimu, depresyvia nuotaika ir bejėgiškumo jausmu, frustracija, kai glikemija vistiek yra nevaldoma ir pan. Sensoriai suteikia pastovų aiškumą: kuriame taške esu ir kurlink judu. Sutikite, tai yra ryškus žiburys diabeto tamsybėse.
  • Insulino / vaistų pasirinkimą ir dozavimą. Tai ypač aktualu kalbant apie T2D pacientus, tačiau neretai ir T1D pacientai susiduria su insulino dozavimo netikslumais, ypač bazinio insulino nedideliu nuolatiniu perdozavimu;
  • Automatinių insulino dozavimo sistemų (AID) naudojimą. Šios sistemos yra pripažintos, kaip BŪTINA3 diabeto terapijos dalis visiems žmonėms su 1 tipo diabetu ir GALIMA terapijos dalis žmonėms su 2 tipo diabetu, gydomiems insulinu. AID sistemos tiesiog neveikia be sensorių.

Ar gliukozės sensoriai yra naudingi žmonėms BE diabeto?

Įvairūs biosensoriai jau seniai nieko nebestebina – žmonės mielai naudoja technologijas (laikrodžius, telefonus), kurie seka širdies susitraukimų dažnį, kvėpavimo dažnį, kraujo įsotinimą deguonimi, registruoja kardiogramas ir pan. Ne atsitiktinai ir gliukozės sensoriai traukia tokių nemedicininių prietaisų gamintojų kaip Apple ar Samsung dėmesį.

Glikemijos stebėjimas gali atskleisti daugybę su sveikata susijusių dalykų ir tai nebūtinai yra diabetas ar rizika juo susirgti.

Gliukozės sensorius jau seniai atrado ir pamėgo profesionalūs sportininkai. Ištvermės sporto šakos reikalauja kruopštaus planavimo, kad treniruotės ar varžybų metu nepritrūktų energijos. Naudojant NGJ, galima stebėti, ar treniruotės metu nesumažėja gliukozės kiekis, ir atitinkamai planuoti energijos atsargų papildymo strategiją. Sensoriai leidžia taip moduliuoti mitybos ir treniruočių režimą, kad būtų užtikrinamos geriausios fiziologinės sąlygos sportinių rezultatų siekimui ir minimizuojami pavojai, susiję su glikemijos svyravimais4.

Ir tai dar ne visos sensorių pritaikymo žmonėms be diabeto galimybės. Žiūrint į augančius susirgimų cukriniu diabetu (tiek 1, tiek 2 tipo) skaičius visame pasaulyje, vis aktualesnis tampa ankstyvos diagnostikos klausimas. Tai ypač svarbu kalbant apie vaikus ir jų galimą riziką susirgti 1 tipo diabetu, nes tai, kada ir kokiomis sąlygomis diagnozuojamas diabetas yra labai reikšminga:

  • Vaiko amžius, kai nustatoma diagnozė, reikšmingai keičia ilgalaikių diabeto komplikacijų atsiradimo riziką. 1 tipo cukriniu diabetu susirgus iki 10 metų amžiaus, esant tokiai pat glikemijos kontrolei komplikacijų rizika yra didesnė, nei susirgus vėliau5.
  • Jei diabetas diagnozuojamas jau esant diabetinei ketoacidozei (DKA), 2 metus po diagnozės nustatymo reikalingos žymiai didesnės insulino dozės nei pacientams, kuriems DKA nebuvo diagnozuota6.
  • DKA diagnozės metu yra susijusi su padidėjusiu mirtingumu ir ilgesniu hospitalizavimu.
  • Esant DKA diagnozės metu, pradėjus gydymą insulinu mažiau tikėtina dalinė remisija („medaus mėnuo“);
  • DKA diagnozės metu siejama su mažesne likusia β-ląstelių funkcija, blogesne medžiagų apykaitos kontrole ir neigiamomis trumpalaikėmis neurokognityvinėmis pasekmėmis7.

Pirmo tipo cukrinis diabetas turi tris stadijas

Naujausi tyrimai rodo, kad 1 tipo diabetas nėra perkūnas iš giedro dangaus. Tai procesas, progresuojantis kintamu, bet nuspėjamu greičiu per skirtingus identifikuojamus etapus iki simptomų atsiradimo8. Išskiriamos 3 šio proceso stadijos (DĖMESIO: kalbame apie 1 tipo diabeto stadijas, ne diabeto tipus):

  • 1 stadijoje jau vyksta autoimuninis procesas, pažeidžiantis kasos β-ląsteles, todėl nustatomi 2 ar daugiau autoantikūnai. Glikemija yra normali ir jokių diabeto simptomų nėra. Vaikams, kuriems gimimo metu buvo atlikta genetinės rizikos patikra ir kurie pasiekia šią stadiją, rizika per 5 metus susirgti 1 tipo diabetu yra 44 %, per 10 metų – 70 %, o per visą gyvenimą – artėja prie 100 %.
  • 2 stadijoje atsiranda glikemijos sutrikimų, bet vis dar nėra jokių simptomų. Nustačius šią stadiją, rizika per 5 metus susirgti 1 tipo cukriniu diabetu yra 75 %, per gyvenimą – 100 %.
  • 3 stadija yra pagrindinių diabeto simptomų pasireiškimo stadija, kai dažniausiai ir diagnozuojamas diabetas.

Kodėl tai svarbu? Dėl kelių priežasčių:

  • Kaip jau minėta, nustačius diabetą kartu su DKA, visos prognozės yra blogesnės, o ligos kontrolė – sudėtingesnė. Žinant, kad vaikas turi padidintą riziką susirgti diabetu, 3 stadijos diabetas nustatomas labai anksti, be DKA ir kitų reikšmingų sutrikimų9.
  • 1 ir 2 stadijos galėtų būti grįžtamos. Tai reiškia, kad pritaikius gydymą šiose ankstyvose stadijose diabeto galėtų būti išvengta 10. Tyrimai šia kryptimi vyksta jau ne vieną dešimtmetį ir jau yra pirmųjų vilties teikiančių rezultatų11.
  • Na ir svarbiausia – nustačius 1 diabeto stadiją (yra antukūnų, nėra simptomų) ir pradėjus naudoti sensorius, galima reikšmingai pakeisti 3 stadijos (simptominio diabeto) atsiradimo laiką. O tai reiškia, kad ne tik pailginti gyvenimą vaikui be šios ligos (nes kol kas nėra veiksmingų prevencijos priemonių), bet ir „nukelti“ jos atsiradimą saugesniam amžiui.

Tyrimai rodo, kad jei esant antrai 1 tipo diabeto stadijai laikas, kurį glikemija būna virš 7,8 mmol/l yra > 10%, tai rizika per ateinančius metus išsivystyti 3 stadijos diabetui yra 80 %. Tuo tarpu jei glikemija yra daugiau laiko normali, ši rizika 5 %12.

Svarbu pradėti naudoti gliukozės sensorių kuo anksčiau, esant bent menkiausiai rizikai, kad žmogus gali susirgti 1 tipo diabetu

Nauji sensoriai ir multisensoriai

Neinvaziniai gliukozės sensoriai: gal pagaliau sulauksime?

Šiuo metu rinkoje esantys gliukozės sensoriai yra arba įduriami po oda (pvz.: Dexcom, Medtrum, Medtronic), arba implantuojami (Eversense). Ir nors tai nėra skausminga ar nemaloni procedūra, bet patikimas, neinvazinis sensorius tikrai taptų diabeto pasaulio “šventuoju Graliu”. Kol kas tokių neinvazinių sensorių rinkoje nėra, bet ATTD 2023 pristatomos neinvazinių sensorių naujienos:

  • LifePlus iš Kalifornijos kuria laikrodis LIFELEAF®, kuris naudos gliukozės absorbcijos artimajame infraraudonųjų spindulių spektre signalus ir mašininio mokymosi (ML) algoritmus. Prietaisas bus iš anksto sukalibruotas ir turės 70–240 mg/dL (3,9–13,3 mmol/l) dinaminį glikemijos diapazoną. Laikrodis taip pat matuos kraujo spaudimą, deguonies saturaciją, pulsą, kvėpavimo dažnį, skaičiuos žingsnius.
  • Afon Technology kuria neinvazinį gliukozės jutiklį, kurio veikimas pagrįstas rezonanso poslinkiais mikrobangų spektre. Duomenų apdorojimui naudojamas AI modelis. Šiuo metu vyksta prietaiso tikslumo, saugumo ir specifiškumo T1 ir T2 diabetu sergantiems žmonėms klinikinis tyrimas. 2023 m. vasario mėn. įmonei buvo skirta 2,4 mln. Eur dotacija iš Europos inovacijų tarybos (EIC) bei beveik 800 000 svarų privačių investicijų.

  • RSP Systems pristato pirmąją pasaulyje visiškai neinvazinę gliukozės stebėjimo technologiją GlucoBeam. Technologijos efektyvumą demonstruoja 19 klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiau nei 700 dalyvių. RSP Systems naudoja Ramano spektroskopiją bei patentuotus, AI algoritmus, kurie leidžia neinvaziškai išmatuoti gliukozės koncentraciją intersticiniame skystyje. Šiuo metu GlucoBeam dar tobulinamas, siekiant miniatiūrizuoti, pagerinti tikslumą ir sumažinti kainą.

Glikemijos matavimas iškvepiamame ore?

Iškvepiamame ore yra daugybė mažų lakių molekulių, kurių >1000 yra ištirta ir aprašyta. Šios medžiagos susidaro vykstant biocheminiams procesams organizme: metabolizuojant angliavandenius, baltymus ar riebalus, veikiant kepenų fermentams, vykstant oksidaciniam stresui ir pan. Kai kurios iškvepiamos medžiagos gali būti tam tikrų būklių, ligų ar procesų markeriai. Pavyzdžiui – glikemijos pokyčių.

Oro mėginiai gali būti tiriami taip dažnai, kaip norima ar reikia. Analizavimui naudojami įvairūs metodai: dujų chromatografija, spektrometrija, protonų pernašos reakcijos ir kt. Tai labai tikslūs tyrimo metodai. Naujų mikrosensorių atsiradimas leidžia galvoti apie šių metodų pritaikymą ne laboratorijos sąlygomis, o kasdienybėje. Savaime suprantama, kad tokiam visiškai naujam prietaisui patekti į rinką reikės reguliuojančių institucijų leidimų, o tam reikia ilgalaikių klinikinių tyrimų.

BOYDSense kuria nedidelį nešiojamą prietaisą, skirtą neinvaziškai matuoti lakiuosius organinius junginius žmogaus iškvepiamame ore ir pagal tai nustatyti gliukozės koncentraciją kraujyje. Kompanija kuria pažangias technologijas, kurios fiksuoja, identifikuoja ir analizuoja molekulių atspaudus, tada naudoja specialius algoritmus ir beveik realiu laiku pateikia informaciją vartotojui.

Šiuo metu vyksta 2 fazės klinikiniai tyrimai su T2D pacientais.

Nuolatinis ketonų monitoringas

Kai ląstelės negauna pakankamai gliukozės energetiniams poreikiams užtikrinti, organizmas pradeda deginti riebalus, kad susidarytų alternatyvus energijos šaltinis – ketonai. Ketonų gamyba gali būti fiziologinė (nedideli kiekiai ketonų susidaro ilgiau nevalgant, intensyviai sportuojant ar laikantis mažai angliavandenių turinčios arba ketogeninės dietos) arba patologinė (diabetinė ketoacidozė).

Pastaraisiais metais mažai angliavandenių turinčios bei ketogeninės dietos tapo saugia ir veiksminga priemone įvairioms ligoms, tokioms kaip 2 tipo cukrinis diabetas ir kiti medžiagų apykaitos sutrikimai, gydyti. Angliavandenių apribojimas užtikrina ilgalaikę glikemijos kontrolę, sumažina insulino lygį kraujyje ir sumažina rezistenciją insulinui. Angliavadenių ribojimas taip pat gali apsaugoti nuo metabolinio streso ir palengvinti širdies funkcijos rodiklius pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu13.

Ženkliai sumažinus angliavandenių kiekį maiste, organizmas patenka į metabolinę būseną, vadinamą ketoze. Ketogeninės dietos naudojamos įvairiais tikslais; jos padeda valdyti vaikų epilepsiją ir kitas neurologines14, neurodegeneracines15 ar psichines ligas 16. Taip pat visuomenėje jos populiarios norint numesti svorio.

Pacientams, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu, su mityba susijusi ketozė rekomenduojama, nes pagerėja kraujo aterogeninių lipidų ir lipoproteinų profilis17.

Dėl mitybos atsirandanti ketozė yra naudinga. Tačiau visai kiti procesai prasideda, kai organizmui dėl kokių nors priežasčių trūksta insulino. Organizmas pradeda gaminti ketonus dideliais kiekiais, jie kaupiasi kraujyje ir rūgština terpę, todėl atsiranda gyvybei pavojinga būklė, vadinama diabetine ketoacidoze (DKA).

Šiuo metu ketonų matavimui vis dar naudojamos šlapimo tyrimo juostelės ir kapiliarinio kraujo matuokliai. Šlapimo juostelės yra labai riboto panaudojimo, nes:

  • jų parodymas itin priklauso nuo organizmo hidratacijos;
  • ketonai šlapime atsiranda gerokai vėliau, nei kraujyje;
  • juostelės greitai sensta;
  • jos niekaip nerodo sutrikimo dinamikos, nes daugiausia ketonų šlapime būna DKA pavojui praėjus, o ne DKA vystantis.
Kraujo juostelės yra tikslesnės ir patogesnės, tačiau irgi pasižymi trumpu galiojimo laiku. Ketonų matuoklius turi vos 20 proc pacientų, iš jų trečdalis turi pasibaigusio galiojimo juosteles.

Nuolatinis ketonų jutiklis gali būti palyginamas su oro pagalvėmis automobilyje – greičiausiai neprireiks, bet pavojaus atveju gali išgelbėti gyvybę. Šiuo metu jau yra atlikta galimybių studija, kuri patvirtino, kad toks jutiklis gali būti saugus ir efektyvus18. Multisensorių gamintojas Indigo kuria naują implantuojamą artimojo infraraudonųjų spindulių (NIR) spektroskopijos jutiklį, skirtą gliukozės, ketonų, laktato ir etanolio stebėjimui. Atlikta galimybių studija parodė, kad naujasis YANG jutiklis yra saugus, gerai toleruojamas ir nesukėlė jokių infekcijų ar žaizdų gijimo komplikacijų. Gliukozės matavimai buvo pakankamai tikslūs, vidutinis MARD 7,4%19. Manoma, kad toks sensorius būtų naudingas ne tik žmonėms su diabetu, bet ir sportininkams.

Multisensoriai

Nuolatinis gliukozės kiekio stebėjimas yra esminis diabeto kontrolės elementas, tačiau papildomų biologinių žymenų (ketonų, skirtų ankstyvam ketoacidozės nustatymui, laktato fizinio aktyvumo metu) stebėjimas gali suteikti papildomų pranašumų, todėl nenuostabu, kad multisensorių kūrimo keliu suka ir FreeStyle Libre gamintojas Abbott. Pristatoma studija, kurioje buvo tiriama, kaip Libre sensoriuje „sugyventų“ įvarių medžiagų sensoriai. Rezultatai rodo, kad Libre sensorių elektrodų geometrija puikiai tinka kelių analičių (gliukozės, ketonų, laktato, alkoholio) aptikimui. Naujas analites galima sieti su gliukoze arba viena su kita įvairiomis kombinacijomis. Ar Libre 4 matuos 4 medžiagas iškart?

Sužinokite daugiau!

Daugiau apie gliukozės sensorius galite perskaityti šiuose Cukrinės Lapės straipsniuose:

Esate žmogus su 2 tipo diabetu ir norėtumėte išgirsti išsamią informaciją apie sensorių naudojimą?

Kviečiame įsigyti ir peržiūrėti seminarą “Gliukozės sensoriai ir 2 tipo diabetas” 

Nuorodos:

  1. Dose-dependent effect of carbohydrate restriction for type 2 diabetes management: a systematic review and dose-response meta-analysis of randomized controlled trials | The American Journal of Clinical Nutrition | Oxford Academic
  2. Effects of Patient-Driven Lifestyle Modification Using Intermittently Scanned Continuous Glucose Monitoring in Patients With Type 2 Diabetes: Results From the Randomized Open-label PDF Study | Diabetes Care | American Diabetes Association
  3. Consensus Recommendations for the Use of Automated Insulin Delivery Technologies in Clinical Practice | Endocrine Reviews | Oxford Academic
  4. Why Continuous Glucose Monitoring is Effective for Athletes - Nutrisense Journal
  5. Age at Onset of Childhood-Onset Type 1 Diabetes and the Development of End-Stage Renal Disease | Diabetes Care | American Diabetes Association
  6. Comparison of the clinical characteristics and outcomes of pediatric patients with and without diabetic ketoacidosis at the time of type 1 diabetes diagnosis - PMC
  7. Staging Presymptomatic Type 1 Diabetes: A Scientific Statement of JDRF, the Endocrine Society, and the American Diabetes Association | Diabetes Care | American Diabetes Association
  8. Staging Presymptomatic Type 1 Diabetes: A Scientific Statement of JDRF, the Endocrine Society, and the American Diabetes Association | Diabetes Care | American Diabetes Association
  9. [Ketoacidosis at time of diagnosis of type 1 diabetes in children and adolescents: effect of a national prevention campaign] - PubMed
  10. Staging Presymptomatic Type 1 Diabetes: A Scientific Statement of JDRF, the Endocrine Society, and the American Diabetes Association | Diabetes Care | American Diabetes Association
  11. FDA Approves First Drug That Can Delay Onset of Type 1 Diabetes | FDA
  12. CGM Metrics Predict Imminent Progression to Type 1 Diabetes: Autoimmunity Screening for Kids (ASK) Study | Diabetes Care | American Diabetes Association
  13. Low Carbohydrate Diets for Diabetic Cardiomyopathy: A Hypothesis - PubMed
  14. The Implication of Physiological Ketosis on The Cognitive Brain: A Narrative Review - PubMed
  15. Ketogenic diets and Ketone suplementation: A strategy for therapeutic intervention - PubMed
  16. The Role of Ketogenic Metabolic Therapy on the Brain in Serious Mental Illness: A Review - PubMed
  17. Impact of a 2-year trial of nutritional ketosis on indices of cardiovascular disease risk in patients with type 2 diabetes - PubMed
  18. Feasibility of Continuous Ketone Monitoring in Subcutaneous Tissue Using a Ketone Sensor
  19. Hassle-free glucose monitoring with our next-gen sensor | Indigo
Skip to content