No products in the cart.
Menu
Sutrikus, pvz.: skydliaukės veiklai, pakanka tvarkingai vartoti gydytojo paskirtus vaistus ir periodiškai pasitikrinti skydliaukės hormonų kiekį kraujyje. Sutrikus kraujo krešėjimui, testuojama dažniau, bet vis tiek ne 10 kartų per parą. Nes jokie organizmo rodikliai nekinta taip greitai ir tokiose didelėse ribose, kaip kraujo gliukozė sergant T1 diabetu. Sveika kasa palaiko gliukozės kiekį kraujyje tarp 3,3 ir 6,1 mmol/l (nevalgant iki 5,5 mmol/l). Saldžiai pavalgius glikemija gali šoktelėti ir aukščiau, tačiau kasa labai greitai ir efektyviai tokius nukrypimus ištaiso. Tačiau kai kasa insulino nebegamina, gliukozės “ekskursijos” tampa labai plačios; turbūt nėra nei vieno T1D paciento, kuris nebūtų kada nors matęs ir 2 – 22 mmol/l. Reikalus dar labiau komplikuoja tai, kad drastiškas glikemijos pokytis gali įvykti per labai trumpą laiko tarpą (pvz.: ± 10 mmol/l per 30 min.). Taigi, testavimas, testavimas ir dar kartą testavimas yra neatsiejama terapijos dalis.
Jei dabar skaitote ir galvojate: “pfff… man ir be testavimo gerai”, tai galite taip galvoti ir toliau. Tik visada prisiminkite, kad diabetas Jūsų lengvai nenugalabys. Jis lėtai ir skausmingai sunaikins Jūsų kraujagysles, nervus, akis, inkstus ir t.t.
Ilgus dešimtmečius pagrindinė priemonė ir “auksinis standartas” buvo gliukomatis su juostelėmis. Ir tebėra, nors tikėtina, kad netolimoje ateityje juos galutinai išstums nuolatiniai gliukozės jutikliai (NGJ). Lyginant su NGJ, gliukomačiai turi rimtų trūkumų:
Ką naudosite – dešimtis juostelių per dieną ar NGJ, – yra Jūsų pasirinkimas. NGJ vis dar yra gana brangūs ir tai yra jų didžiausias trūkumas. Tačiau pakalbėkime apie tikslumą. Net ir turėdami itin tikslius, nekalibruojamus NGJ (pvz.: Dexcom G6), daugelis žmonių nuolat lygina jų duomenų sutapimą su gliukomačio testais ir perkalibruoja NGJ pagal gliukomatį. Pagal ISO 151971 leistinos gliukomačių paklaidos yra:
Kitaip tariant, jei Jūsų gliukomatis rodo 5,5 mmol/l, reali glikemija yra kažkur tarp 4,4 ir 6,6 mmol/l. Dar blogiau yra tai, kad gliukomačių yra tiek daug, tokių įvairių ir taip nedaug kontroliuojamų, kad daugelio jų tikslumas netenkina net tų minimalių reikalavimų2.
Skirtingai nuo gliukomačio, NGJ matuoja nepertraukiamai ir jų tikslumas nepriklauso nuo cukruotų pirštų ar drėgnos odos. NGJ tikslumui keliami tie patys ISO 151973 reikalavimai, tačiau dėl veikimo ypatybių NGJ tikslumui apibrėžti dažniausiai naudojamas vidutinio absoliutaus santykinio skirtumo (angl. MARD – mean absolute relative difference) rodiklis. Jis nustatomas laboratorijoje: testuojamo NGJ duomenys lyginami su klinikinio gliukozės analizatoriaus duomenimis ir nustatomas vidutinis jų skirtumas procentais. Kuo mažesnis MARD – tuo jutiklis tikslesnis. Jei MARD yra <10 %, NGJ duomenys gali būti naudojami insulino dozavimui be papildomos kontrolės gliukomačiu. Tačiau kiek tikslus yra pats MARD? MARD nustatymui naudojamos vienu laiku atliktų matavimų poros. Tokių matavimų porų reikia labai daug, nes testuojamas visas NGJ naudojimo periodas (pvz.: 7 dienos). Suprantama, kad rodiklio tikslumas priklauso nuo:
Kitaip tariant, nepakanka žinoti tiesiog MARD – reikia žinoti kaip jis nustatytas.4 Hipoglikeminis MARD turėtų būti įvardijamas atskirai. Labai klaidinga vertinti skirtingus NGJ pagal jų vidutinį MARD, nes tai yra vidurkių (vidutinio sutapimo tarp matavimo porų) vidurkių (tyrime dalyvavusių žmonių vidutinio rezultato) vidurkis (hipo- , normo- ir hiperglikemijos MARD vidutinė reikšmė). O už viso to dar yra individualus NGJ naudotojas su savo individualiomis glikemijos ypatybėmis. Kalbant paprastai – tikslus sensorius yra tas, kuris Jums rodo tiksliai.
Žinant, kad daugiau ar mažiau meluoja visi (tiek gliukomačiai, tiek laboratorijos, tiek NGJ), kyla klausimas – kuo gi pasitikėti? Visų pirma – savo sveiku protu, kuriam turėtų būti aišku, kad ±15-20 % paklaidos glikemijos matavimuose iš tikrųjų nieko nereiškia Jūsų sveikatos būklei.
Antras kriterijus – rezultatų pastovumas. Jei du ar daugiau iš eilės gliukomačio ar sensoriaus rezultatai yra labai skirtingi ir neturi aiškios kitimo tendencijos (pvz.: matuojant kas 5 min. 7,2 – 12,8 – 9,0 mmol/l) – tai nėra patikimi rezultatai. Dėl tokių rezultatų gali būti “kaltos” nešvarios rankos, prabangus muilas su medumi, drėgna oda, didelis stresas (kai siautėja hormonai, glikemija kinta neprognozuojamai), skysčių trūkumas (tai ypač pastebima su NGJ) ir dar daugybė žinomų ar nežinomų veiksnių.
Jei kalibruojamas NGJ po kalibracijos rodo nesąmones – kalta kalibracija. Tam, kad ji būtų gera, reikia paisyti šių sąlygų:
Pažiūrėkite į nuotrauką. Kuris meluoja – gliukomatis ar Dexcom One? Gliukomatis pasižymi tikrai dideliu pastovumu – keli rezultatai iš eilės dažniausiai būna identiški. Sensorius rodo horizontalią rodyklę ir labai nedidelį pokytį (-0,06 mmol/l), tačiau įsižiūrėkite į bendrą gliukozės kreivę – ji atkakliai leidžiasi žemyn. Aiški ir priežastis – IOB (insulin on board, AIO) yra 1,1 v. Kitaip tariant, sensorius tiesiog vėluoja. Tikrai nėra priežasčių kurį nors kaltinti melu.
