Lapių būna įvairių. Šita cukrinė, todėl kalba apie cukrinį diabetą ir technologijas.

Kas meluoja geriau?

Turinys

Diabetas yra liga su daug skaičių

Sutrikus, pvz.: skydliaukės veiklai, pakanka tvarkingai vartoti gydytojo paskirtus vaistus ir periodiškai pasitikrinti skydliaukės hormonų kiekį kraujyje. Sutrikus kraujo krešėjimui, testuojama dažniau, bet vis tiek ne 10 kartų per parą. Nes jokie organizmo rodikliai nekinta taip greitai ir tokiose didelėse ribose, kaip kraujo gliukozė sergant T1 diabetu. Sveika kasa palaiko gliukozės kiekį kraujyje tarp 3,3 ir 6,1 mmol/l (nevalgant iki 5,5 mmol/l). Saldžiai pavalgius glikemija gali šoktelėti ir aukščiau, tačiau kasa labai greitai ir efektyviai tokius nukrypimus ištaiso. Tačiau kai kasa insulino nebegamina, gliukozės “ekskursijos” tampa labai plačios; turbūt nėra nei vieno T1D paciento, kuris nebūtų kada nors matęs ir 2 – 22 mmol/l. Reikalus dar labiau komplikuoja tai, kad drastiškas glikemijos pokytis gali įvykti per labai trumpą laiko tarpą (pvz.: ± 10 mmol/l per 30 min.). Taigi, testavimas, testavimas ir dar kartą testavimas yra neatsiejama terapijos dalis (jei dabar skaitote ir galvojate: “pfff… man ir be testavimo gerai”, tai galite taip galvoti ir toliau. Tik visada prisiminkite, kad diabetas Jūsų lengvai nenugalabys. Jis lėtai  ir skausmingai sunaikins Jūsų kraujagysles, nervus, akis, inkstus ir t.t.). Ilgus dešimtmečius pagrindinė priemonė ir “auksinis standartas” buvo gliukomatis su juostelėmis. Ir tebėra, nors tikėtina, kad netolimoje ateityje juos galutinai išstums nuolatiniai gliukozės jutikliai (NGJ). Lyginant su NGJ, gliukomačiai turi rimtų trūkumų:

  • Kiekvienas matavimas suteikia tik momentinę informaciją apie glikemiją, tačiau niekaip neinformuoja apie jos kitimo tendencijas (jei gliukomatis rodo, pvz.: 5,5 mmol/l, tai yra puikus rezultatas, tačiau jis neparodo, kuria kryptimi glikemija kinta: krenta, kyla ar laikosi stabiliai);
  • Kiekvieną kartą matuojant reikia pradurti piršto ar kitos kūno vietos odą. Gerai diabeto kontrolei gali prireikti 8 – 12 ar daugiau matavimų per dieną, todėl tai sukelia nemažai diskomforto, ypač mažiems vaikams;
  • Matavimo rezultatų tikslumas priklauso nuo daugelio veiksnių: rankų švaros, odos drėgnumo, kraujo lašo dydžio, diagnostinių juostelių tinkamumo naudoti termino.

Pakalbėkime apie tikslumą

Ką naudosite – dešimtis juostelių per dieną ar NGJ, – yra Jūsų pasirinkimas. NGJ vis dar yra gana brangūs ir tai yra jų didžiausias trūkumas. Tačiau pakalbėkime apie tikslumą. Net ir turėdami itin tikslius, nekalibruojamus NGJ (pvz.: Dexcom G6), daugelis žmonių nuolat lygina jų duomenų sutapimą su gliukomačio testais ir perkalibruoja NGJ pagal gliukomatį. Pagal ISO 151971 leistinos gliukomačių paklaidos yra:

  • ± 20 %, kai kraujo gliukozė yra  ≥ 4,2 mmol/l
  • ± 15 %, kai kraujo gliukozė yra < 4,2 mmol/l.

Kitaip tariant, jei Jūsų gliukomatis rodo 5,5 mmol/l, reali glikemija yra kažkur tarp 4,4 ir 6,6 mmol/l. Dar blogiau yra tai, kad gliukomačių yra tiek daug, tokių įvairių ir taip nedaug kontroliuojamų, kad daugelio jų tikslumas netenkina net tų minimalių reikalavimų2.

Skirtingai nuo gliukomačio, NGJ matuoja nepertraukiamai ir jų tikslumas nepriklauso nuo cukruotų pirštų ar drėgnos odos. NGJ tikslumui keliami tie patys ISO 151973 reikalavimai, tačiau dėl veikimo ypatybių NGJ tikslumui apibrėžti dažniausiai naudojamas vidutinio absoliutaus santykinio skirtumo (angl. MARD – mean absolute relative difference) rodiklis. Jis nustatomas laboratorijoje: testuojamo NGJ duomenys lyginami su klinikinio gliukozės analizatoriaus duomenimis ir nustatomas vidutinis jų skirtumas procentais. Kuo mažesnis MARD – tuo jutiklis tikslesnis.  Jei MARD yra <10 %, NGJ duomenys gali būti naudojami insulino dozavimui be papildomos kontrolės gliukomačiu. Tačiau kiek tikslus yra pats MARD? MARD nustatymui naudojamos vienu laiku atliktų matavimų poros. Tokių matavimų porų reikia labai daug, nes testuojamas visas NGJ naudojimo periodas (pvz.: 7 dienos). Suprantama, kad rodiklio tikslumas priklauso nuo:

  • Atliktų matavimų skaičiaus (laboratorinis analizatorius “pririša” tiriamuosius asmenis. Suprantama, kad 7 paras imti kraują kas 5 min. nėra įmanoma, todėl naudojami racionalūs intervalai);
  • Laboratorinio analizatoriaus tikslumo (nėra nė vieno absoliučiai tikslaus analizatoriaus, visi turi paklaidas);
  • Laboratorinio analizatoriaus naudojamo kraujo – tai gali būti kapiliarinis, veninis kraujas arba plazma. Kiekvienas iš jų turi savas gliukozės kitimo “taisykles”;
  • Tiriamo NGJ naudojimo laiko: pirmas 24 valandas po jutiklio įdūrimo jo duomenys žymiai labiau skiriasi nuo kontrolinio prietaiso duomenų. Manoma, kad taip yra dėl to, kad jutiklio įdūrimas sukelia lokalią uždegiminę reakciją, kuri iškraipo rezultatus;
  • Tiriamųjų asmenų glikemijos kitimo ypatumų ir greičio (kuo greičiau kinta glikemija kraujyje, tuo labiau “vėluoja” NGJ, kuris glikemiją matuoja audinių skystyje);
  • Tiriamųjų glikemijos kitimo ribų. Patikimam MARD nustatymui turi būti atliekami matavimai ne tik normos ribose (3,9 – 10,0 mmol/l), bet ir už jų. Hipoglikemijos sąlygomis (<3,9 mmol/l) NGJ tikslumas ženkliai sumažėja, todėl MARD yra didesnis. Hiperglikeminėje (>10,0 mmol/l) srityje NGJ tikslumas yra didesnis, MARD – mažesnis, .

Kitaip tariant, nepakanka žinoti tiesiog MARD – reikia žinoti kaip jis nustatytas.4 Hipoglikeminis MARD turėtų būti įvardijamas atskirai. Labai klaidinga vertinti skirtingus NGJ pagal jų vidutinį MARD, nes tai yra vidurkių (vidutinio sutapimo tarp matavimo porų) vidurkių (tyrime dalyvavusių žmonių vidutinio rezultato) vidurkis (hipo- , normo- ir hiperglikemijos MARD vidutinė reikšmė). O už viso to dar yra individualus NGJ naudotojas su savo individualiomis glikemijos ypatybėmis. Kalbant paprastai – tikslus sensorius yra tas, kuris Jums rodo tiksliai.

Kuo gi pasitikėti?

Žinant, kad daugiau ar mažiau meluoja visi (tiek gliukomačiai, tiek laboratorijos, tiek NGJ), kyla klausimas – kuo gi pasitikėti? Visų pirma – savo sveiku protu, kuriam turėtų būti aišku, kad ± 15-20 % paklaidos glikemijos matavimuose iš tikrųjų nieko nereiškia Jūsų sveikatos būklei. Antras kriterijus – rezultatų pastovumas. Jei du ar daugiau iš eilės gliukomačio ar sensoriaus rezultatai yra labai skirtingi ir neturi aiškios kitimo tendencijos (pvz.: matuojant kas 5 min. 7,2 – 12,8 – 9,0 mmol/l) – tai nėra patikimi rezultatai. Dėl tokių rezultatų gali būti “kaltos” nešvarios rankos, prabangus muilas su medumi, drėgna oda, didelis stresas (kai siautėja hormonai, glikemija kinta neprognozuojamai), skysčių trūkumas (tai ypač pastebima su NGJ) ir dar daugybė žinomų ar nežinomų veiksnių.

Jei kalibruojamas NGJ po kalibracijos rodo nesąmones – kalta kalibracija. Tam, kad ji būtų gera, reikia paisyti šių sąlygų:

  1. Patikimas gliukomatis! Rinkitės tokį, kurio gamintojas pateikia konkrečius savo gaminio tikslumo tyrimų rezultatus, o ne tą, kurio gražiausias dizainas ar pigiausios juostelės;
  2. Švariai nuplautos, sausos rankos;
  3. Gero galiojimo gliukomačio juostelės, kurių pakuotė pirmą kartą atidaryta ne seniau, nei prieš 1 mėnesį;
  4. Kuo stabilesnė glikemija bent 30 min. (neužtenka žiūrėti į NGJ rodykles. Rodyklė rodo tendenciją, o ne pastovumą. Jei glikemija užtikrintai kyla po 0,2 mmol/l kas 5 min., rodyklė bus tiesi, tačiau tai nereiškia, kad glikemija yra stabili). NGJ matuoja gliukozės kiekį ne kraujyje (kaip gliukomatis), o audinių skystyje. Tarp šio skysčio ir kraujo vyksta nuolatiniai medžiagų mainai, tačiau jie nesutampa laike: glikemijos pokytis kraujyje “pasimato” audinių skystyje tik po 15 – 20 min.;
  5. Įprastinis fizinis aktyvumas (sportas keičia glikemiją greičiau, nei NGJ sugeba parodyti);
  6. Minimalus kiekis aktyvaus insulino ir aktyvių angliavandenių organizme;
  7. Jei po kiekvienos kruopščiai apgalvotos kalibracijos Jūsų NGJ rodo nesąmones – dar kartą perskaitykite 1 punktą;
  8. Jei NEkalibruojamas NGJ nė iš šio, nė iš to rodo nesąmones, nors prieš tai rodė gerai – dar kartą perskaitykite 1 punktą;
  9. Jei galvojate, kad visada klysta NGJ – dar kartą perskaitykite 1 punktą.

Pavyzdys

Pažiūrėkite į nuotrauką. Kuris meluoja – gliukomatis ar Dexcom G6? Gliukomatis pasižymi tikrai dideliu pastovumu – keli rezultatai iš eilės dažniausiai būna identiški. Sensorius rodo horizontalią rodyklę ir labai nedidelį pokytį (-0,06 mmol/l), tačiau įsižiūrėkite į bendrą gliukozės kreivę – ji atkakliai leidžiasi žemyn. Aiški ir priežastis – IOB (insulin on board, AIO) yra 1,1 V. Kitaip tariant, sensorius tiesiog vėluoja. Tikrai nėra priežasčių kurį nors kaltinti melu.

Gliukozės sensorius vėluoja
Gliukozės sensorius vėluoja

 

Nuorodos:

  1. ISO – ISO 15197:2013 – In vitro diagnostic test systems — Requirements for blood-glucose monitoring systems for self-testing in managing diabetes mellitus
  2. Diabetes Technology Society
  3. ISO – ISO 15197:2013 – In vitro diagnostic test systems — Requirements for blood-glucose monitoring systems for self-testing in managing diabetes mellitus
  4. SAGE Journals: Your gateway to world-class journal research
Skip to content