Lapių būna įvairių. Šita cukrinė, todėl kalba apie cukrinį diabetą ir technologijas.

Ekskursija į dilgėlyną

Dilgėlės krepšelyje

Turinys

Nuostabus augalas

Pavasario pradžia prikelia sodininkų ir aviečių rankiotojų priešą – dilgėles. Didžioji dilgėlė (Urtica dioica)1 yra nuostabus augalas, kurio visos dalys (lapai, žiedai, sėklos, šaknys) naudojami vaistingoms arbatoms, o jaunų ūglių viršūnėlės – maistui. Arbatoms dilgėlės antžeminė dalis pjaunama kuo jaunesnė; gegužės-birželio mėnesiais galima pjauti visą augalą, vėliau iki žydėjimo – viršūnėles. Šaknys kasamos rudenį. Maistui tinka tik visai jaunos, vos pradėjusios vegetaciją dilgėlės, nes augalui bręstant (ypač pradėjus žydėti ir brandinti sėklas), ląstelėse susidaro cistolitai2 – mineralinių medžiagų inkliuzai. Cistolitus sudaro amorfinis kalcio karbonatas (paprastai tariant – kreida) ir silicio oksidas. Cistolitai yra daugiabriauniai, aštrūs ir veikia kaip švitrinis popierius, todėl manoma3, kad gali pakenkti inkstams.

Visiems pažįstamą dilginimą sukelia specifiniai ant dilgėlės lapų ir stiebų esantys plaukeliai, kurių viršūnėlės yra trapios silikatinės adatos. Šios adatos praduria odą, nulūžta ir iš plaukelių išsilieja agresyvių medžiagų (histamino, acetilcholino, serotonino, skruzdžių rūgšties ir kt.) kokteilis. Dilginti gali tik nesuvytęs augalas. Dilgėlės vystant ir džiūvant dilginimo gebėjimai mažėja, kol visai sunyksta. Dar efektyviau dilginimą panaikina karštis, todėl ruošiant dilgėles maistui reikia jas nuplikyti verdančiu vandeniu arba trumpai apvirti (ilgai verdant labai sumažėja naudingųjų dilgėlės medžiagų, todėl terminis apdorojimas turėtų būti kuo trumpesnis).

Dilgėlės chemija

  • Organinių rūgščių (skruzdžių, oksalo, salicilo, pantoteno, galo, kavos rūgštis ir jos esteriai, chlorogeninė, chino, citrinos, fumaro)
  • Neorganinių rūgščių (fosforo)
  • Flavonoidai (kemferolis, izohamnetinas, kvercetinas, jų rutozidai ir glikozidai4), kurie pasižymi imunitetą stiprinančiu5 ir reologiniu (mažina kraujo klampumą ir trombocitų sulipimą) veikimu
  • Iki 4 % silikatų, dalis yra tirpūs vandenyje
  • Skopoletino, kuris bakteriostatiškai veikia kai kurias infekcijas sukeliančias bakterijas bei mažina uždegimą6
  • Beta-sitosterolio, kuris pasižymi priešvėžiniu7, atmintį gerinančiu8 veikimu
  • Antioksidantų: vitaminų A ir C, karotenoidų, seleno
  • Vitamino K1, kuris labai svarbus normaliam kraujo krešėjui
  • B grupės vitaminų
  • Chlorofilo, kuris skatina kraujodarą
  • Eterinių aliejų
  • Mikroelementų ir mineralų: kalcio (iki 1 g/100 g), kalio (apie 600 mg/100g), magnio (175 mg/100g), fosforo, geležies (2–200 mg/100g), natrio, sieros, cinko, mangano, vario, nikelio, seleno
  • Riebiųjų rūgščių: palmitino, stearino, oleino, linolinės, alfa linoleno ir kt. Omega-3 ir omega-6 santykis9 (n-3/n-6) yra nuo 1,6 iki 3,510 – kuo lapai brandesni, tuo daugiau yra omega-3 riebiųjų rūgščių. Dilgėlių sėklose riebiųjų rūgščių kelis kartus daugiau, nei lapuose, tačiau dominuoja omega-6
  • Netirpių skaidulų – tai pagrindiniai dilgėlės angliavandeniai, kurie žmogaus organizme nemetabolizuojami, tačiau suteikia sotumo ir efektyviai “valo” žarnyną.

Dilgėlių šaknys turi specifinio Urtica dioica L. agliutinino (UDA11), sudaryto iš 89 aminorūgščių – tai unikali, tik dilgėlėse randama medžiaga, turinti antivirusinį poveikį (veikia Dengės karštinės, citomegalo ir kai kuriuos kitus virusus12) ir padedanti gydyti gerybinę prostatos hiperplaziją13.

Dilgėlės gydomosios savybės

Apskritai, dilgėlė turi labai daug gydomųjų savybių:

  • Veikia adaptogeniškai14 – t.y. leidžia organizmui geriau prisitaikyti prie nepalankių aplinkos sąlygų;
  • Mažina oksidacinį stresą smegenyse15 (vienas iš didžiausių oksidacinio streso smegenų ląstelėse šaltinių yra perteklinė gliukozė – apie tai galima pasiskaityti čia16). Manoma, kad dilgėlės ekstraktai gali palengvinti T2D sukeltus atminties sutrikimus17;
  • Veikia imunitetą18 – didina interferonų (apie juos plačiau čia19) gamybą limfocituose;
  • Stabdo kai kurių rūšių bakterijų dauginimąsi20;
  • Slopina uždegimą21;
  • Mažina kraujospūdį22;
  • Skatina šlapimo išsiskyrimą23 ir slopina šlapimo sistemos oksalatinių akmenų susidarymą24;
  • Skatina žaizdų gijimą25 ir stabdo kraujavimą26;
  • Neleidžia trombocitams sulipti27.

Ar dilgėlė “tirština” kraują?

Paskutinus du faktus reikia panagrinėti labiau. Ar dilgėlė “tirština” kraują, kaip kartais rašoma interneto šaltiniuose?

Dilgėlės lapuose yra apie išties daug vitamino K (panašiai kaip ir špinatuose, kale kopūstuose). Tai riebaluose tirpus vitaminas, reikalingas baltymų sintezei, kraujo krešėjimui ir kalcio surišimui kauluose. Yra dvi vitamino K formos – augaluose sintetinamas K1, o žmogaus žarnyno bakterijos sintetina K2. Abu jie netirpūs vandenyje, todėl jų pasisavinimui būtini riebalai ir tulžies rūgštys. Tiek K1, tiek K2 patekę į kraują keliauja į kepenys ir ten aktyvinami. Aktyvi vitamino K forma dalyvauja kraujo krešėjimo faktorių sintezėje, palaiko kraujagyslių elastingumą, saugo jas nuo aterosklerotinių pokyčių, skatina žaizdų gyjimą. Be to, vitaminas K kartu su vitaminu D skatina kalcio patekimą į kaulus – taip saugodamas nuo osteoporozės.

Vitaminas K yra kraujo krešėjimą slopinančio vaisto varfarino antidotas (priešnuodis). Todėl dilgėlių negali vartoti žmonės, gydomi varfarinu. Šviežiuose dilgėlės lapuose yra  200 – 600 mcg vitamino K / 100 g28. Rekomenduojama paros dozė yra 50 – 100 mcg29. Taigi vartojant varfariną tikrai nesunku dilgėlių perdozuoti30. Tiesa, žinomų tokios sąveikos atveju literatūroje nėra31, bet atsargumas būtinas. Tačiau tai visiškai nereiškia, kad dilgėlių negalima apskritai sergant širdies-kraujagyslių ligomis – atvirkščiai, didelės imties mokslinis tyrimas32 parodė, kad egzistuoja patikimas ryšys tarp vitamino K maistinių šaltinių vartojimo ir ŠKL rizikos sumažėjimo. Pridėkime dar kraujospūdį mažinantį ir šlapimo išsiskyrimą didinantį dilgėlės poveikį – ji puikiai tinka kaip papildas prie ŠKL gydymo.

Ar dilgėlė yra “stebuklingas vaistas nuo diabeto”?

Kalbant apie diabetą (ypač T2D) dilgėlių ekstraktas irgi nestokoja nuopelnų:

  • Švelnina neuropatijos simptomus ir atminties sutrikimus33;
  • Mažina glikemiją34: didina gliukozės skatinamą insulino sintezę, didina jautrumą insulinui ir mažina gliukozės įsisavinimo žarnyne greitį. Šis efektas ypač ryškus naudojant standartizuotą ekstraktą, gautą iš vandeninių tirpalų35. Žinoma, dilgėlių arbata arba sriubos lėkštė greičiausiai glikemijos ryškiai nepaveiks, bet reikia tai turėti omenyje;
  • Mažina neuropatinį skausmą.36

Ar tai reiškia, kad dilgėlė yra “stebuklingas vaistas nuo diabeto”? – deja, ne. JOKS augalas ar jo ekstraktas negali visiškai atstoti medikamentinio T1 ar T2 diabeto gydymo. Apie gydymo augalais ypatumus skaitykite šiame straipsnyje37. Tačiau dilgėlė yra puikus maisto produktas! Beveik visi dilgėlių angliavandeniai yra netirpios ir nevirškinamos skaidulos, todėl glikemijos jie nekelia. Priešingai – kaip jau išsiaiškinom, dilgėlė gali turėti glikemiją mažinantį poveikį T2D atveju. Dilgėlių patiekalai yra vitaminų, mikroelementų ir kraujo gamybai reikalingų medžiagų šaltinis. O svarbiausia – dilgėlės yra skanios! 100 g nuplikytų dilgėlių maistinė vertė:

  • Viso angliavandenių – 7,2 g
    • iš jų skaidulų – 6,9 g
    • cukraus – 0,3 g
  • Baltymų – 2,7 g
  • Riebalų – 0,1 g
  • 42 kcal

Kaip naudoti dilgėles?

Visų pirma ekskursijai į dilgėlyną reikia pasiruošti – tam reikia pirštinių. Toliau reikia nuspręsti, kam skinsite dilgėles – arbatai ar maistui. Arbatai tinka 20-30 cm ilgio stiebai su lapais – kuo jaunesni, tuo geriau. Nereikėtų laukti, kol dilgėlės pražys. Maistui tinka tik visai jaunos dilgėlės pavasarį arba nupjautos ir ataugusios. Iki žydėjimo galima skinti ir jau suaugusių dilgėlių viršūnėles su švelniais lapeliais. Seni lapai ne tik neskanūs, bet ir galimai pavojingi dėl cistolitų.

Surinktas dilgėles nuplauname, nuplikome verdančiu vandeniu ir susmulkiname blenderiu. Viskas! Galima malti ir mėsmale, bet tada išlieka daug stambesni lapų ir stiebų gabaliukai, kurie nebūtinai yra malonūs patiekale. O štai sublenderiuotą košę toliau galima naudoti labai įvairiai: žaliam padažui, sriuboms (man skaniausia kreminė – su grietinėle), pyragams ir ledams. Ją taip pat galima sudėti į indelius ir užšaldyti – pats pigiausias būdas apsirūpinti vertinga žaluma visai žiemai.

Nuorodos:

  1. Didžioji dilgėlė – Vikipedija
  2. www.chemistryviews.org
  3. pfaf.org
  4. www.ema.europa.eu
  5. In vitro immunomodulatory activity of flavonoid glycosides from Urtica dioica L - PubMed
  6. Scopoletin
  7. beta-Sitosterol | C29H50O - PubChem
  8. Frontiers | Anti-Alzheimer’s Studies on β-Sitosterol Isolated from Polygonum hydropiper L. | Pharmacology
  9. The importance of omega-3 and omega-6 fatty acids: (EUFIC)
  10. Mineral Properties and Dietary Value of Raw and Processed Stinging Nettle (Urtica dioica L.)
  11. Urtica dioica agglutinin. A superantigenic lectin from stinging nettle rhizome - PubMed
  12. NICTABA and UDA, two GlcNAc-binding lectins with unique antiviral activity profiles - PubMed
  13. Urtica dioica (Stinging Nettle): A Neglected Plant With Emerging Growth Promoter/Immunostimulant Properties for Farmed Fish
  14. Screening of pharmacological uses of Urtica dioica and others benefits - ScienceDirect
  15. Urtica dioica leaves modulates hippocampal smoothened-glioma associated oncogene-1 pathway and cognitive dysfunction in chronically stressed mice - PubMed
  16. Sergantiems diabetu gliukozė gali sukelti problemų - Cukrinė Lapė
  17. Effect of Urtica dioica on memory dysfunction and hypoalgesia in an experimental model of diabetic neuropathy - ScienceDirect
  18. Urtica dioica (Stinging Nettle): A Neglected Plant With Emerging Growth Promoter/Immunostimulant Properties for Farmed Fish
  19. Viskas apie diabetą ir imunitetą - Cukrinė Lapė
  20. (PDF) Studying the hypoglycemic and the antibacterial activity of various plant extract of Urtica dioica
  21. Effects of Urtica dioica leaf extract on inflammation, oxidative stress, ESR, blood cell count and quality of life in patients with inflammatory bowel disease - ScienceDirect
  22. Mechanisms underlying the antihypertensive properties of Urtica dioica | Journal of Translational Medicine | Full Text
  23. www.ema.europa.eu
  24. Beneficial effect of the Urtica dioica aqueous extract on the crystallization of calcium oxalate in urine | Laoufi | International Journal of Green Pharmacy (IJGP)
  25. www.hindawi.com
  26. pdfs.semanticscholar.org
  27. onlinelibrary.wiley.com
  28. www.nutritionvalue.org
  29. MITYBA - Sveikas Žmogus
  30. Vitamin K In Stinging Nettles, Blanched (Northern Plains Indians) | INRTracker
  31. www.ema.europa.eu
  32. Dietary Intake of Menaquinone Is Associated with a Reduced Risk of Coronary Heart Disease: The Rotterdam Study | The Journal of Nutrition | Oxford Academic
  33. Europe PMC
  34. (PDF) Studying the hypoglycemic and the antibacterial activity of various plant extract of Urtica dioica
  35. www.researchgate.net
  36. Effect of Urtica dioica on memory dysfunction and hypoalgesia in an experimental model of diabetic neuropathy - ScienceDirect
  37. Vaistingųjų augalų stebuklai - Cukrinė Lapė
Skip to content