Yra toks puikus kaimelis Pakiršinys Radviliškio rajone, kuriame organizuojamas šaltibarščių čempionatas.
Pavyzdingai apsilankėme, dar pavyzdingiau šaltibarščių nevalgėm… Daugiau nesakysiu, kitąmet patys važiuokite! O jei kartais važiavote ir pakeliui pamiškėje matėt šmėžuojančią moteriškę raudona suknia – malonu, ten buvau aš, anoniminė užkietėjusi grybautoja, ir plėšiau kazlėkus, iš kurių namuose gavosi sriuba.
O cukinijos tuo metu irgi nesnaudė! Jos augo!
P. s. cukinijoms paskelbtas karas. Pamenat? Jo apraiškas galima rasti čia, čia ir dar čia.
Cukiniją supjausčiau stambokais gabalais ir išskobiau vidurį. Gavosi žiedai. Vidun keliavo kiaulienos faršas (taip, žinoma, jame irgi buvo tarkuotos ir nuspaustos cukinijos truputis, mažas kiaušinis, pipiras, druska, česnakai – kaip priklauso).
Gražiai apskrudinta keptuvėj ant vištos taukų (et, cholesterolio stoka mano virtuvė nepasižymi), patiekta su citrina ir aliejum maišytomis mėnesio amžiaus salotomis ir tarkuotu agurku (čia atskira istorija!).
Aš: “Mam, kur salotų sėklos, noriu pasisėt”
„Mam“ (=mama): “Pirma reikia išraut gražgarstes, peraugo”
Aš: “Išrausiu, o kur salotų sėklos?”
Mam: “Ten reikia labai gerai išpurent žemę, sėklos labai nedaigios”
Aš: “Mam!!!”
Mam: “Aš jau žadėjau rytoj eit išraut, išpurent”
Keturiasdešimt-su-trupučiu-metė aš: “MAM! AR GALIU GAUT SALOTŲ SĖKLŲ?!”
Mam (nenoriai išduodama sėklų slaptavietę): “Bet labai nedaigios, būčiau pati išdirbus, išpurenus ir pasėjus, tu nemokėsi”
Aš: “Na, pažiūrėsim, ar po 3 dienų nesimatys sudygusių”
Sesuo iš už kampo kaip velnys: “Gal jos ten ir sudygs, jei kas atėjęs neiškapliuos!”
Pas mus taip dažnai nutinka, kad nespėjusias sudygt kultūras mama su kapliu nudaigoja (=nedygo!), o paskui stebisi, kaip vietoj petruškų išaugo ridikai (=nu nes vietoj nukapotų petruškų juos pati ir pasėjo).
Va taip tenka per kraują ir ašaras veržtis, norint prieit prie mamos šventojo šiltnamio. Tik arklio darbus leidžia dirbti.
Jei neturit krauju laistytų salotų, tiks ir šviežiai raugti agurkai.
Padažas, be kurio šis patiekalas netektų pusės grožio 🙂
Perpus graikiškas jogurtas ir „Hamker“ „Remoulade“ majonezas (man skaniausias + gera sudėtis) ir tiek, kiek jums skanu, česnako; jei mėgstate – ir kelios šakelės krapų. Permalti blenderiu ir tada jau net ant kartono užpylus valgyt galima.
Jei kam įdomu, ar verta terštis ir kimšti cukiniją, atsakau: VERTA. Iškepiau kotletus ir šalia toj pačioj keptuvėj cukinijas – nieko panašaus nesigavo. Matyt, mėsos sultys spėja į cukiniją susigerti, o vidurio išskobimas irgi duoda savo – kad ir kokia jauną cukiniją pjausi, turi ji tą minkštą vidurį. Čia to minkšto vidurio nelieka, tik traškus kraštas. Labai skanu, kepiau per savaitę dukart ir dar kepsiu.
Jurgita