Lapių būna įvairių. Šita cukrinė, todėl kalba apie cukrinį diabetą ir technologijas.
0
0,00 
0 items
No products in the cart.

Karštis, šaltis ir insulinas

Sauna

Turinys

Insulinas yra hormonas, be kurio žmogus negali gyventi. Jei kasa nustoja jį gaminti, tenka insuliną injekuoti – tai yra bet kurio žmogaus su diabetu (įprastai 1 tipo, bet neretai ir 2 tipo) kasdienybė. Deja, insulinas yra itin jautrus aplinkos temperatūros pokyčiams. Šiame straipsnyje aptarsime, kokių aplinkos sąlygų būtina vengti, norint išlaikyti insuliną veiksnų, bei kaip temperatūros pokyčiai gali paveikti insuliną naudojančio žmogaus glikemiją.

Insulino molekulių struktūra

Natūralus žmogaus insulinas yra baltymas, kurio molekulę sudaro dvi grandinėlės aminorūgščių (viena grandinėlė yra 20, kita – 31 aminorūgšties ilgio, iš viso 51 aminorūgštis). Lyginant su daugeliu kitų baltymų, insulino molekulė visai mažutė (pvz.: kiaušinio pagrindinį baltymą sudaro net 385 aminorūgštys). Tam, kad insulinas prisijungtų prie receptorių ant ląstelės paviršiaus ir pradėtų veikti, jis turi įgyti tam tikrą erdvinę struktūrą. Tokiai nedidelei molekulei, kaip insulino, tai yra gana sudėtingas uždavinys. Žmogaus kasa šį uždavinį sprendžia paprastai – sintetina taip vadinamą proinsuliną1, kuriame prie insulino molekulės dar prisitvirtinusi papildomo baltymo dalis (c-peptidas). Tokia “pailginta” molekulė jau gali susivynioti erdvėje taip, kaip reikia. Po to c-peptidas atskyla ir lieka cirkuliuoti kraujyje, o insulinas susijungia su receptoriais ir atlieka savo darbą2. 

Proinsulino schema, parodytos vietos, kur nukerpamas c-peptidas ir lieka veikiantis insulinas
Proinsulino schema
Schematiškai pavaizduotas insulino molekulių išsidėstymas erdvėje
Insulino molekulių šešeto erdvinė struktūra

Insulino grandinėlės yra sudėtingai susivyniojusios3 bei tarpusavyje sujungtos dviem sieros tilteliais4. Šie tilteliai, deja, nėra itin stiprūs. Ir jie tik du! Kodėl tai svarbu? Todėl, kad tik teisingai išsidėstęs erdvėje insulinas gali atlikti savo darbą organizme. Jei insulino grandinėlės išsivynioja, arba suyra jas jungiantys tilteliai, arba atskyla pavienės amino rūgštys – jis nebeveikia. O šie procesai gali įvykti veikiant aukštai arba labai žemai temperatūrai ir/arba vibracijai. Kiaušinio baltymas atlaiko iki +84 °C temperatūrą, tuo tarpu natūralus insulinas – tik +40 °C. 

Gera žinia yra ta, kad natūralus insulinas beveik nebenaudojamas. Visa tai, ką šiuo metu perkame vaistinėse, yra insulino analogai5, sukurti genų inžinerijos būdu. Jie ne tik pasižymi skirtingu poveikio greičiu (vieni veikia greičiau už natūralų, kiti – itin lėtai), bet ir didesniu stabilumu.

Kaip testuojami insulinai?

Dažniausiai imama pompa, kuri periodiškai kratoma (pvz.: 100 k/min) ir laikoma +37 (+/-2) °C temperatūroje 7-14 dienų. Visi komerciniai insulinai šį testą yra praėję. Skirtumai – nedideli (visgi, reikia žinoti, kad pompoje naudojant Apidra, jis gali sugesti greičiau nei konkurentai). Visi vaistinėse parduodami insulinai teoriškai gali atlaikyti nuo +35 iki +39 °C temperatūrą bent 5 – 7 dienas ir neprarasti poveikio. Būtent tai leidžia greito veikimo insulinus naudoti pompose6.

Karščio poveikis insulinui

Saulėkaitoje paliktame automobilyje karštis gali pasiekti ir +90 °C. Jei tokiame įkaitusiame automobilyje paliksite rankinę su insulinu, grįžę rasite nebeveiksmingą kiaušinienę. Insulinas paprasčiausiai iškeps, taip, kaip tai daro kiaušinis ant įkaitintos keptuvės. Tai gali būti matoma: įprastai skaidriame insuline atsiranda baltų drumzlių ir nuosėdų. Net jei plika akimi matomų sugedimo požymių nėra, naudoti tokio pakaitinto insulino griežtai nerekomenduojama, nes jis gali veikti netinkamai ar neveikti visai, todėl kyla ketoacidozės rizika.

Naudojamą insuliną galima laikyti kambario temperatūroje (+25 °C) iki 30 dienų. Jei aplinkos temperatūra pakyla aukščiau nei +25 °C, reikėtų naudoti specialius izoterminius dėklus ar šaltkrepšius (specialių dėklų yra ir insulino pompoje esančiam insulinui apsaugoti nuo perkaitimo). Daugiau apie tokių dėklų pasirinkimą galite sužinoti šiame vaizdo įraše

Labai svarbu ir temperatūros pastovumas. Todėl naudojamo insulino nerekomenduojama laikyti šaldytuve ir iš jo kaskart išiminėti (temperatūra +6 °C, o išėmus rankose sušyla bent iki +20 °C), nes tokie pokyčiai gali paveikti jautrią molekulių struktūrą.

Karščio poveikis žmogui, besileidžiančiam insuliną

Vieno atsakymo, kaip aukšta aplinkos temperatūra veikia žmogų, kuris naudoja insuliną, nėra. Jūsų diabetas gali būti kitoks, tad ir šiuo klausimu patirtys gali būti labai skirtingos. Būnant karštyje ilgą laiką glikemija gali:

  • Kilti – viena iš priežasčių yra dehidratacija. Per karščius labai lengva netekti organizmo skysčių, dėl ko tirštėja kraujas ir mažesniame tūryje pasiskirsto gliukozė. 
  • Kita aukštų skaičių priežastis – perkaitęs ir nebeveikiantis insulinas.
  • Kristi – dėl išsiplėtusių kraujagyslių ir organizmo pastangų atsivėsinti. Šį procesą galima prilyginti pastoviam fiziniam krūviui. Kitaip tariant, karštis ryja gliukozę, nes mūsų organizmas intensyviai dirba bandydami palaikyti normalią temperatūrą. Sprendimas – mažinti insulino dozes, panašiai kaip sportuojant.

Karštis ir drėgmė yra blogiau nei sausas karštis. Sausame ore organizmui reikia mažiau pastangų atvėsti – garuojantis prakaitas natūraliai vėsina. Tuo tarpu drėgname karštame ore prakaitavimas ne toks efektyvus, todėl reikia žymiai daugiau energijos (o tai reiškia gliukozės) atvėsimui.

Keli patarimai, kaip sėkmingai išgyventi karščius:

  • Gerkite daug vandens, net jei nesijaučiate ištroškę. Prakaituodami taip pat netenkame ir druskų, todėl geriau rinktis mineralinį vandenį.
  • Venkite alkoholio ir kofeino, nes jie skatina dehidrataciją.
  • Naudokite sensorių ir koreguokite insulino dozes, kad glikemija išliktų stabili.
  • Naudokite apsaugą nuo saulės, nes dėl odos nudegimo glikemija kils (panašiai kaip sergant infekcine liga).
  • Jei įmanoma, būkite vėsinamose patalpose.
  • Saugokite nuo perkaitimo insuliną: naudokite šaltkrepšį ar specialų dėklą pompai.
  • Jei esate pompos naudotojas ir susiruošėte pasikaitinti pirtyje, pompą nusiimkite. Deja, tai galioja ir bevamzdėms pompoms, kurių nusiimti nesugadinus rezervuaro neišeina.
  • Jei einate į pirtį ir naudojate metalines adatas, kurios turi trumpą neatjungiamą vamzdelio, liekantį atsegus pompą, prisiminkite, kad jame esantį insuliną karštis taip pat paveiks. Iš pradžių dėl šiluminio plėtimosi šiek tiek insulino gali savaime patekti į Jūsų organizmą, todėl sekite glikemiją, nes ji gali staigiai sumažėti. Vėliau insulinas vamzdelyje denatūruos, todėl prijungus pompą po pirties gali įvykti užsikimšimas. Taigi, jei naudojate tokias adatas, geriausia prieš pirtį adatą tiesiog pašalinti. 

Šalčio poveikis insulinui

Insulinas privalo būti laikomas šaldytuve, 2 °C – 8 °C temperatūroje. Virš 8 °C jau reiškia, kad temperatūrinis režimas neatitinka ilgalaikio saugojimo sąlygų ir insulinas turi būti sunaudotas per 30 dienų. Vaistinėse šaldytuvų temperatūra yra griežtai kontroliuojama, tačiau namuose nutinka visko – šaldytuvas gali būti dažnai varstomas, nesandarus, šaldyti mažiau, ar – dar blogiau, – daugiau, nei reikia7. Todėl patartina greta insulino atsargų pasidėti ir termometrą bei periodiškai tikrinti jo parodymus. Insulinui kenkia ne tik aukšta temperatūra, bet ir užšaldymas. Žemoje temperatūroje baltymai denatūruoja taip pat, kaip ir karštyje. Taigi, jei šaldytuve temperatūra nukrenta žemiau 0 °C, pasekmės gali būti labai nemalonios. 

Žemos temperatūros pavojus iškyla ir keliaujant. Jokiu būdu nepalikite insulino be priežiūros automobilyje žiemą. Taip pat nesivežkite insulino registruotame bagaže keliaudami lėktuvu. Lėktuvų, skrendančių 11 km aukštyje, bagažo skyriuje dažnai būna minusinė temperatūra. Žinoma, valandos skrydžio į, pvz.: Kopenhagą, metu gal ir nieko nenutiks. Tačiau jei skrydis transatlantinis – galima sulaukti nemalonių siurprizų.

Slidinėdami ar užsiimdami kita aktyvia veikla lauke šaltyje, galite naudoti tokį patį izoterminį dėklą insulinui, kaip ir per karščius. Toks dėklas užtikrina temperatūros pastovumą tam tikrą valandų skaičių, taigi kol laikysite jį prie savęs – insulinas bus saugus. Bet jei izoterminiame dėkle esantį insuliną paliksite nakčiai automobilyje – jis sušals. 

Būdami šaltame ore nepamirškite apsaugoti ir pompą, ypač jei mėgstate nešioti ją prie diržo ar išorinėse drabužių kišenėse. Saugiausia ją paslėpti kuo arčiau kūno, taip nesušals ne tik insulinas, bet ir pompos baterija (visos baterijos yra jautrios žemai temperatūrai). 

Šalčio poveikis žmogui, besileidžiančiam insuliną

Palapinė ant sniego, turistinis stalas su verdamu maistu

Jei karštyje kūnas dirba, kad atvėstų ir dėl to sparčiau eikvoja gliukozę, tai šaltyje jis uoliai darbuojasi, kad nesušaltų. Rezultatas – glikemija linkusi mažėti. O jei dar prisideda fizinis aktyvumas, tai gali ir rimta hipoglikemija ištikti. Turėkite tai omenyje planuodami žiemos pramogas ir atitinkamai pasiruoškite:

  • Naudokite sensorių ir koreguokite insulino dozes, kad glikemija išliktų stabili.
  • Visas diabeto kontrolės priemones laikykite po drabužiais, kuo arčiau kūno. Tai galioja ne tik insulinui, bet ir prietaisams, kurie turi baterijas: gliukomačiui, pompai, telefonui. Sensoriui, kuris yra priklijuotas tiesiai ant odos, greičiausiai nieko nenutiks net per didžiausius speigus, tačiau jei išsikraus jo rodmenis fiksuojančio telefono ar skaitytuvo baterija, sensorius taps bevertis.  
  • Jei reikia pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje, prieš durdami į pirštą patrinkite ir sušildykite rankas. Taip pat sušildykite juosteles ir gliukomatį, jei jie šalti, nes kitaip vietoj skaičių gausite tik klaidą. 
  • Saugokite nuo šalčio pėdas, ypač jei su diabetu gyvenate jau daug metų. Nušalti galūnes yra lengva ir nepastebima, o pasekmės būna labai skaudžios ir dažnai nebepataisomos. 
  • Negerkite alkoholio norėdami sušilti! Alkoholis trumpam sukuria šilumos iliuziją, nes išsiplečia kraujagyslės. Tačiau išsiplėtusios kraujagyslės šilumą atiduoda, todėl poveikiui praėjus galima net mirtinai sušalti. Taip pat alkoholis blokuoja gliukozės gamybą kepenyse iš glikogeno, todėl ir šiaip šaltyje mažėjanti glikemija gali dar pavojingiau sumažėti. 

Nuorodos:

  1. File:Proinsuline schematic topological diagram.svg - Wikimedia Commons
  2. Molecule of the Month: Insulin
  3. File:Inzulin.jpg - Wikimedia Commons
  4. Insulin human | C257H383N65O77S6 - PubChem
  5. Insulin Analogs :: Diabetes Education Online
  6. 12 argumentų insulino pompos naudai - Cukrinė Lapė
  7. Domestic refrigerators may pose risk to insul | EurekAlert! 
Skip to content