Lapių būna įvairių. Šita cukrinė, todėl kalba apie cukrinį diabetą ir technologijas.
0
0,00 
0 items
No products in the cart.

Profilaktiniai kraujo tyrimai. I dalis

Turinys

Pirmoje temos dalyje aptarsime, kodėl svarbu atlikti profilaktinius kraujo tyrimus visiems sveikiems žmonėms, o ypač – sergantiems cukriniu diabetu. Kaip nustatomos normos ribos ir ką jos reiškia? Kas yra bendras kraujo tyrimas ir ką būtinai turime žinoti apie geležies kiekį kraujyje?

Mąstymo klaidos

Kada darome kraujo tyrimus? Daugelį dešimtmečių kraujo tyrimai buvo esminis instrumentas ligai diagnozuoti ar jos gydymo eigai stebėti. Suprantama, kad iki privačių laboratorijų išplitimo, toks požiūris niekam nekėlė abejonių – nėra reikalo švaistyti lėšų sveikiems, palikime jas (galimiems) ligoniams.
Tačiau laikai pasikeitė. Dabar norint pasidaryti net pačius sudėtingiausius kraujo tyrimus tereikia plačiau praverti piniginę – tam nebereikia nei gydytojo paskyrimo, nei konsultacijos ar siuntimo. Bet ar daug žmonių šia galimybe naudojasi?
Pripažinkime, kad neretai vengiame bet kokių tyrimų, nes nežinoti yra patogiau. „O kas, jei ims ir atras, kad sergu?“. Tokia „stručio strategija“ gali būti labai žalinga, ypač žinant, kad šiuolaikinės laboratorijos gali aptikti apie ligą informuojančius pakitimus dar tada, kai pati liga niekaip nepasireiškia. O tai neabejotinai įduoda į rankas visus kozirius – galime imtis atitinkamų veiksmų ir išvengti ligos dar jai neprasidėjus, ir taip sutaupyti ne tik pinigų, bet ir laiko, emocijų, išvengti bereikalingo streso, išsaugoti dvasinę bei fizinę sveikatą. Anksti pastebėti kraujo pakitimai, perspėjantys apie gresiančią ligą, pvz.: T2 diabetą, gali paskatinti keisti gyvenimo būdą, o juk tokios korekcijos dažnai gali 100 % padėti išvengti ligos. Ir tai bus žymiai paprasčiau, nei koreguoti jau pasireiškusį diabetą. Tad gal pats laikas atsisakyti „stručio strategijos“?

Normos ribos

Laboratorijos atsakyme greta savo individualių rodiklių skaitinės išraiškos matome ir ribas, kurios būdingos sveikiems žmonėms. Kaip jos nustatomos? Labai paprastai: testuojama daugybė sveikų savanorių, matuojamas konkretus rodiklis ir kaip normos ribos nustatomas intervalas, į kurį pakliūna 95 % tirtų žmonių rezultatų. 5 % lieka „už borto“, nors jie taip pat yra visiškai sveiki. Reikėtų pažymėti, kad anglų kalboje yra dvi sąvokos: reference range (etaloninis diapazonas) ir normal range (normos diapazonas), – paprastai laboratorinių tyrimų kontekste naudojama būtent1, nes normos ribos yra gana išplaukusi sąvoką, žinant, jog tie 5 % „už borto“ irgi yra normalūs.

Interpretuojant normą turime pagalvoti ir dar apie vieną aspektą – ar ta norma visada reiškia sveikatą ir kas yra sveikata apskritai? PSO sveikatą apibrėžia taip: „Sveikata yra visiškos fizinės, psichinės ir socialinės gerovės būsena, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas.“ 2. Kitaip tariant, vien žinojimas, kad „telpame“ į normos ribas dar nereiškia, kad tikrai esame sveiki. Ir atvirkščiai.

Asmeninės normos ribos?

Tad kaip gi interpretuoti asmeninius laboratorinių tyrimų rezultatus, jei truputį „netelpame“ į normas? Gali būti, kad tiesiog patenkate į tuos 5% „už borto“. Čia gali padėti tik tyrimų istorija. Jei kasmet darote tyrimus, galite stebėti rodiklių dinamiką ir matyti, ar jie keičiasi ir kuria linkme. Jei apibūdinate save kaip sveiką asmenį, o kažkuris rodiklis nuolat yra šiek tiek „ne normos ribose“, ir tai kartojasi kasmet – greičiausiai tai yra Jūsų asmeninė norma. Deja, to pasakyti neįmanoma turint tik atsitiktinio, vienkartinio tyrimo rezultatus – štai kodėl profilaktiniai reguliarūs tyrimai yra tokie svarbūs.

Matavimo vienetai

Jau tikriausiai žinote, kad jei tūlas vokietis džiaugiasi, kad jo glikemija yra „100“, kai Jūsų tuo metu „net 10“, tai tereiškia, kad naudojatės skirtingais matavimo vienetais. Kalbant apie glikemiją 100 mg/dl atitinka 5,5 mmol/l, truputį pasitreniravus ir įpratus galima naudoti abejas sistemas vienu metu ir vienodai aiškiai. Tačiau kalbant apie ne tokius kasdienius dalykus, kaip glikemijos matavimas, reikia aiškiai žinoti, kokiais vienetais kas išmatuota ir kaip tais vienetais išreiškiamos normos ribos. Skirtingos šalys dažniausiai turi nusistovėjusias tradicijas daugeliui tyrimų, todėl dažnai kyla painiava, ypač socialinių tinklų grupėse, kai žmonės įvardija tik skaičius, bet nežino, kokiais vienetais tie skaičiai išreikšti. Tad jei kas nors sako, kad jo bendras cholesterolis yra 200, tai tikrai nereiškia, kad jis 40 kartų viršija mums žinomą normą – 200 mg/dl atitinka 5,18 mmol/l ir abu šie skaičiai yra normalūs.
Jei prireikia konvertuoti vienus matavimo vienetus į kitus, praverčia įvairios online priemonės, pvz., šis Amerikos Medikų Asociacijos žurnalo (AMA Manual of Style) sukurtas kalkuliatorius.

Sveikata ir diabetas

Diabetas vis dar kartais ciniškai pavadinamas „gyvenimo būdu“. Visi, tiesiogiai susidūrę su diabetu, žino, kad visų pirma tai yra liga – su savo iššūkiais ir apribojimais, kurių niekaip neišeina pritempti prie gyvenimo būdo sąvokos. Tačiau diabeto diagnozė savaime neapriboja atitikimo PSO sveikatos apibrėžimui – mes galime ir net privalome būti ir jaustis sveiki net ir turėdami šią diagnozę. Kaip to pasiekti?

  • Maksimaliai gera glikemijos kontrolė – tai neabejotinai yra pats svarbiausias uždavinys, nes neadekvati glikemija išderina ir daugybę kitų rodiklių;
  • Fizinis aktyvumas – čia nėra ką pridurti, sveikas žmogus tiesiog privalo būti fiziškai aktyvus;
  • Sveika mityba – ne, tai nėra vien maistas, kuris „nekelia cukraus“. Tai išties sveikatai palankūs produktai: nerafinuoti, neapdoroti tiek, kad prarastų vertingąsias savybes ir liktų tik tuščios kalorijos;
  • Optimali kūno masė – net jei su tais keliais papildomais kilogramais jaučiatės sveikas, tai turės pasekmių ateityje. Todėl ilgalaikėje perspektyvoje antsvorio kontrolė yra tokia pat svarbi, kaip ir glikemijos kontrolė ir judėjimas;
  • Gerai veikiantis žarnynas ir sveiki jo gyventojai – bakterijos. Šiam klausimui skirsime atskirą temą, nes ji nepaprastai svarbi ir įdomi.

Visi šie dalykai tarpusavyje susiję, todėl įvertinti kurio nors vieno veiksnio įtaką gali būti keblu. Pojūčiai čia irgi menkai tepadės, nes jie subjektyvūs. Kaip sužinome, kad valgomas maistas yra palankus glikemijai? – užsidedame sensorių ir tai kuo puikiausiai matome. Lygiai taip pat galima įvertinti ir daugybę kitų parametrų, tam tiesiog reikalingi profilaktiniai kraujo tyrimai. Diabetas neapriboja galimybių turėti visus sveiko žmogaus rodiklius, o jei jie nėra tokie geri, kokių norėtume, galima aktyviai keisti ir derinti sveikatą veikiančius veiksnius ir stebėti, kaip į pokyčius reaguoja rodikliai.

BKT – bendrasis kraujo tyrimas

Dar vadinamas kraujo ląstelių tyrimu arba bendruoju kraujo vaizdu (angl. CBC – Complete Blood Count).

Kaip rašė J. W. Goethe, „kraujas – skystis ypatingas“, jame turime gana pastovius kiekius įvairiausių elementų, ląstelių ir medžiagų. BKT suteikia informacijos apie bendrą organizmo būklę ir informuoja  apie dar nematomus ir nejuntamus pokyčius bei esamas ar gręsiančias ligas, gali parodyti, jog kažkur organizme vyksta uždegimas, trinka krešėjimo funkcija ar bujoja infekcija.

BKT sudaro šie komponentai:

  1. Kraujo ląstelių skaičius: baltųjų – leukocitų (angl. WBC – white blood cells), raudonųjų – eritrocitų (angl. RBC – red blood cells), plokštelių – trombocitų (angl. PLC – platelet count).
  2. Ląstelių charakteristikos: leukocitų diferenciacija (neutrofilai, limfocitai, monocitai, eozinofilai, bazofilai), hemoglobinas (HGB), hematokritas (HCT), vidutinis ląstelių tūris (MCV), vidutinis eritrocitų hemoglobinas (MCH), vidutinė eritrocitų hemoglobino koncentracija (MCHC), eritrocitų pasiskirstymo plotis (RDW), vidutinis trombocitų tūris (MPV).

Kartu su BKT gali būti atliekami papildomi tyrimai: C-reaktyvinis baltymas (CRB), eritrocitų nusėdimo greitis (ENG).

BKT dažniausiai atliekamas automatiniais analizatoriais, kurie gali veikti įvairiais principais, todėl jų rezultatas gali būti skirtingas. Dėl to kiekviena laboratorija pateikia naudojamo analizatoriaus normos ribas. Retais ir sudėtingais atvejais ląstelės tiriamos mikroskopavimo būdu, tai atlieka specialios kvalifikacijos laborantai, gebantys atpažinti ir įvertinti ląstelių anomalijas.

Nr.Kraujo komponentasFunkcijaSumažėjimasPadidėjimas
1Leukocitai, WBCImuninės sistemos dalis, kovoja su infekcijų sukėlėjaisAutoimuninės ligos, kaulų čiulpų ligos, mitybos nepakankamumasInfekcija, uždegimas, alergija (patikslinimui naudojamas diferenciacijos tyrimas: padidėjęs eozinofilų skaičius rodo alergiją, neutrofilų – bakterinę infekciją, limfocitų – virusinę infekciją)
2Eritrocitai, RBCDeguonies ir kitų medžiagų pernašaMažakraujystėDehidratacija, stresas, rūkymas, ilgas buvimas kalnuose
3Trombocitai, PTC arba PTLKraujo krešėjimo sistemos dalisKaulų čiulpų sutrikimai, alkoholizmas, kepenų ligosPiktybinė kraujo liga, geležies trūkumas
4Hemoglobinas, HGBPrisijungia ir perneša deguonį bei kitas medžiagasMažakraujystėKaulų čiulpų sutrikimai, plaučių liga, ilgas buvimas kalnuose
5Hematokritas, HCTKraujo skystosios dalies (plazmos) ir eritrocitų tūrio santykisMažakraujystėDehidratacija, policitemija
6Vidutinis ląstelių tūris (MCV), vidutinis eritrocitų hemoglobinas (MCH), vidutinė eritrocitų hemoglobino koncentracija (MCHC)Eritrocitų ypatybes ir funkcijas nusakantys parametraiGeležies trūkumas, geležies stokos anemijaVitamino B12, folio rūgšties stokos anemija
7C-reaktyvinis baltymas, CRBAtsiranda kraujyje per 6 val. nuo uždegimo pradžiosBakterinė infekcija, miokardo infarktas, reumatinės ligos, sužeidimai, nudegimai, krešuliai. CRB padeda atskirti bakterinę infekciją nuo virusinės, nes virusinės atveju rodiklis padidėja tik nežymiai.
8Didelio jautrumo CRB, dj-CRBDėl jautresnio tyrimo metodo nustatomi labai nedideli CRB kiekiai, informuojantys apie mažo aktyvumo kraujagyslių pažeidimus.
9Eritrocitų nusėdimo greitis ENGRodo, kiek specialiame mėgintuvėlyje per valandą nusėda eritrocitų, mm/hUždegimas, reumatinės, infekcinės, navikinės ligos, nėštumas

Bendrą kraujo ląstelių ir jų charakteristikų tyrimą profilaktiškai verta atlikti kartą per metus visiems sveikiems žmonėms. Jis nebrangus ir labai informatyvus. CRB ir ENG tyrimai dažniausiai atliekami ne profilaktiškai, o jau įtariant vykstantį uždegimą ar infekciją. Sergant diabetu profilaktiškai tikslinga atlikti didelio jautrumo CRB tyrimą, ypač jei yra padidėjęs kraujo spaudimas, jaučiamas nuovargis, dilgčiojimas galūnėse, dažnai kartojasi galvos svaigimas, skausmas širdies plote ar širdies ritmo sutrikimai – jei tyrimas rodo padidėjusį dj-CRB, pats laikas susirūpinti savo kraujagyslėmis.

Svarbu suprasti, kad tyrimo rezultatus reikia vertinti kompleksiškai – t.y. vertinti visumą, o ne vieną normos neatitinkantį rodiklį. Kilus bent menkiausių abejonių dėl tyrimo rezultatų interpretavimo, būtina konsultuotis su gydytoju!

Geležis ir hemoglobinas

Geležis (Fe) yra gyvybiškai svarbus mikroelementas. Didžioji dalis geležies (68 %) žmogaus organizme yra hemoglobino sudėtyje [https://cukrinelape.com/straipsnis/aistros-del-hba1c/], apie trečdalis – feritino (27 %) sudėtyje, nedaug jos yra mioglobine (raumenyse) ir transferine. Viename grame hemoglobino yra apie 3,5 mg geležies – su kiekvienu prarastu mililitru kraujo netenkame apie 0,5 mg geležies. 3  [].

Kai geležies trūksta, pradeda silpti raumenys, atsiranda nuovargis, sumažėja ištvermė, padažnėja šlapinimasis, gali atsirasti šlapimo nelaikymo ir neramių kojų sindromo simptomų. Kadangi geležis reikalinga ląstelių atsinaujinimui, jos trūkstant oda tampa plona ir sausa, skilinėja lūpų kampučiai, plonėja, lūžinėja, netenka žvilgesio plaukai ir nagai. Vaikams ir moterims gali atsirasti keistų skonio anomalijų – norisi valgyti nevalgomus dalykus (kreidą, molį, krakmolą). Geležis reikalinga kai kuriems fermentams susidaryti, todėl jos trūkumas pasireikškia galvos skausmais, elgesio, emocijų, intelekto pokyčiais. Gali sutrikti imuninė sistema, todėl blogiau gyja žaizdos ir lengviau užsikrečiama infekcinėmis ligomis.

Nors geležies stoka gali pasireikšti bet kam, ji ypač dažna sergančiųjų cukriniu diabetu tarpe. Negydoma geležies stokos anemija lemia didesnę diabeto komplikacijų riziką, o hiperglikemija ir hemoglobino glikacija lemia didėjantį geležies trūkumą. Pastebėta, kad kuo labiau žmogui trūksta geležies, tuo didesnė jo glikuoto hemoglobino koncentracija – ir tai galioja net nesergantiems cukriniu diabetu. Pradėjus gydymą geležies preparatais, sumažėja ir glikuoto hemoglobino koncentracija – tiek diabetu sergantiems, tiek nesergantiems asmenims. Taip pat pagerėja glikemijos kontrolė ir sumažėja komplikacijų atsiradimo rizika. 4. Optimali geležies koncentracija organizme palaiko normalią imuninės sistemos veiklą, energetinius procesus, augimą, vystymąsi ir kognityvines (pažintines) funkcijas.

Geležies norma suaugusiems

9–34 μmol/l, optimalu, kai geležies kraujyje yra 12.53–22.38 μmol/l.

Geležies trūkumas vadinamas mažakraujyste (anemija), perteklius – hemochromatoze.

Labai dažnai žmonės galvoja, kad mažakraujystę parodo tik sumažėjusi hemoglobino koncentracija kraujyje. Iš tiesų sumažėjusi hemoglobino koncentracija rodo jau pažengusį procesą. Iš pradžių pradeda mažėti geležies atsargos – feritinas. Feritinas yra baltymas, randamas visuose organizmo audiniuose ir skysčiuose. Jo sumažėjimas daug jautriau ir specifiškiau rodo geležies trūkumą negu serumo geležies koncentracija ir hemoglobinas. Jei feritino koncentracija yra normali, tai leidžia atmesti geležies deficito diagnozę. Nedidelis feritino padidėjimas dažniausiai rodo, kad yra lėtinė liga (navikinis procesas, tuberkuliozė, reumatinė liga). 1 µg/l feritino koncentracija atitinka 8 mg geležies atsargų.

Feritino norma

Suaugusiems vyrams: 30–400 mg/l, moterims: 15–150 mg/l

Vaikams nuo 3 mėn. iki 16 m. 20–200 mg/l

Esant geležies deficitui, dar nepradėjus gydymo, būtina nustatyti ir feritino bei transferino koncentraciją kraujyje. Transferinas – kepenyse gaminamas baltymas, kurio pagrindinė funkcija – pernešti geležį. Esant geležies deficitui transferino koncentracija didėja, nes organizmas stengiasi kompensuoti geležies stygių, kuo daugiau jos pernešdamas. O esant geležies pertekliui, atvirkščiai, transferino koncentracija mažėja. Apie 70 % organizmo geležies transferinas perneša į kaulų čiulpus, kur ji surišama į hemoglobiną. Likę 30 % saugoma audiniuose kaip feritinas.

Transferino norma

Suaugusiems vyrams: 52–77µmol/l, moterims: 49–89µmol/l

Vaikams nuo 7 mėn. 49–85µmol/l

Kadangi daugiausia geležies yra hemoglobine, nenuostabu, kad normalus hemoglobino kiekis kraujyje siejamas su mažiausia mirties dėl bet kokios priežasties rizika. Tiek per mažas, tiek per didelis hemoglobino kiekis padidina kardiovaskulinių ligų ir mirties riziką. 5.

Hemoglobino norma suaugusiems

Vyrams: 140–180 g/l

Moterims: 120–160 g/l

Vaikams: 1,5–3 m. 108–128 g/l, 5 m.     111–143 g/l, 10 m. 119–147 g/l, 12 m. 118–150 g/l, 15 m. 128–168 g/l.

Jei hemoglobino kiekis nedaug mažesnis nei normalus ir nėra ryškių geležies stokos simptomų, paprastai rekomenduojama peržiūrėti mitybą – papildyti geležimi. Kai hemoglobino kiekis nukrenta žemiau 100 g/l, diagnozuojama mažakraujystė ir skiriamas gydymas geležies preparatais.

Esant geležies deficitui, MCH (Vidutinis hemoglobino kiekis eritrocite) ir MCV (Vidutinis eritrocito tūris) rodikliai taip pat būna žemiau normos ribų.

Geležies deficitas taip pat gali sukelti šių medžiagų trūkumą: vitamino A, vario, cinko, jodo, todėl kompensuojant geležies trūkumą svarbu į tai atsižvelgti. Geležies stokos anemija žymiai lengviau praeina, kai su geležies preparatais kartu vartojamas vit. A, varis, cinkas. Kadangi kalcis blokuoja geležies pasisavinimą iš maisto, negalima kartu vartoti geležies ir kalcio preparatų arba kalcio turinčio maisto (pieno produktų). Geležies pasisavinimą taip pat trikdo fito rūgštis, kurios daug grūduose, riešutuose ir sėklose, kava, arbata, sojos produktai. Geležies pasisavinimą iš maisto gerina vitaminas C, organinės rūgštys (pvz.: esančios raugintuose kopūstuose).

Geležimi praturtinta dieta yra svarbiausias geležies trūkumo profilaktikos ir gydymo elementas. Daugiausia geležies turi raudona mėsa ir subproduktai (kepenys, inkstai), migdolai, krevetės, sraigės, ančiuviai, kai kurie grybai, dilgėlės, petražolės, bazilikai.

Aukštos kokybės geležies papildus rekomenduojama naudoti ryte, nevalgius. Persistengti su geležies papildais taip pat negalima. Toksinė geležies dozė yra 180-250 mg/kg kūno svorio, bet kartais ir žymiai mažesnės dozės gali sukelti sunkias pasekmes, ypač vaikams.

Nuorodos:

  1. reference range
  2. Preamble to the Constitution of WHO as adopted by the International Health Conference, New York, 19 June – 22 July 1946; signed on 22 July 1946 by the representatives of 61 States (Official Records of WHO, no. 2, p. 100) and entered into force on 7 April 1948
  3. Iron Deficiency Anemia Clinical Presentation
  4. Iron deficiency anemia and glucose metabolism
  5. Association of Hemoglobin Concentration and Its Change With Cardiovascular and All‐Cause Mortality
Skip to content