No products in the cart.
Menu
Kava yra vienas iš dalykų, dėl kurių žmonija dalijasi į stovyklas. Kavos gerbėjai uoliai gina savo teises į kvapnų ritualą, gi kavos priešininkai baksnoja pirštu į internetus, kurie mirga nuo straipsnių apie kavos žalą. Ir nesvarbu, kad tokiuose straipsniuose dažnai perpasakojamos dešimtmečių senumo tiesos arba suplakamos į vieną kofeino (vienos iš kavos sudėtinių dalių) ir pačios kavos keliamos rizikos. Taip, jau turbūt suprantote, kad aš priklausau pirmajai – kavos mylėtojų, – stovyklai, todėl kątik Jūsų perskaitytas tekstas dvelkia tam tikru subjektyvumu. Visgi, toliau remsiuos mokslu ir tik juo. Ir tik pačiais naujausiais straipsniais, nes pastarieji keli metai atskleidė tikrai nemažai įdomių dalykų, susijusių su kava. Jei kavą mėgstate – dabar jau galite pasidaryti puodelį ir ramiai skaityti toliau. Jei kavos nemėgstate – arbata arba grynas vanduo irgi yra puikūs gėrimai.
Kofeinas, patekęs į žmogaus virškinamąjį traktą per maždaug 30-45 min. iš jo absorbuojamas į kraują. Gryno kofeino (iš maisto papildų) įsisavinimas yra pats greičiausias, jau po 30 min. kraujyje susidaro maksimali jo koncentracija. Iš kavos arba arbatos kofeinas įsisavinamas šiek tiek lėčiau, iš kakavos ir kolos – dėl mažesnio pH – kofeino įsisavinimas lėčiausias (iki 1,5 – 2 val.). Iš kraujo kofeinas įvairiomis koncentracijomis pasiskirto kituose kūno skysčiuose: tarpląsteliniame skystyje, smegenų skystyje, tulžyje, seilėse, net spermoje ir motinos piene. Kepenų fermentai kofeiną pamažu skaldo; per vidutiniškai 5 val. jo koncentracija kraujyje sumažėja perpus.
Ir štai čia prasideda įdomybės – pusinės eliminacijos periodas (tai yra laikas, per kurį medžiagos koncentracija kraujyje sumažėja perpus) yra labai individualus dalykas ir varijuoja nuo 1,5 iki 9,5 val. Tai yra, vieni žmonės jau po kelių valandų „pamiršta“, kad gėrė kavą, gi kitiems ryte išgertas puodelis gali sugadinti nakties miegą. Tokius kofeino metabolizmo skirtumus lemia daug veiksnių: visų pirma genetika, tada amžius, lytis (moterys metabolizuoja lėčiau), nėštumas (jo metu kofeino metabolizmas dar labiau sulėtėja1), mityba, gyvenimo būdas, rūkymas (nikotinas metabolizmą spartina), aplinkos veiksniai, vartojami vaistai ir ligos2. Taigi, žmonijos pasidalijimas į kavos mėgėjus ir priešininkus gali būti nulemtas kofeino metabolizmo skirtumų: jei Jūsų metabolizmas lėtas, greičiausiai kavos vengsite, nes ji Jums sukels daugiau nemalonumų, nei pasitenkinimo. Ir atvirkščiai.
Kavoje randama daugiau nei 1000 (tūkstantis!) biologiškai aktyvių medžiagų. Tai ne tik kofeinas, bet ir polifenoliai: kavos rūgštis, chino rūgštis ir jų junginiai (taip vadinama chlorogeninė rūgštis), trigonelinas, taip pat riebalai (kaveolis ir kafestolis)3. Kava be kofeino turi identišką sudėtį –vandens garų pagalba pašalinamas tik kofeinas, o kitos medžiagos lieka.
Kavos pupelėse esanti chino rūgštis ne tik lemia kavos skonio rūgštumą, ji turi plataus spektro priešmikrobinį veikimą 4. Dar įdomiau – ji geba sutrikdyti bakterijų biofilmų susidarymą. Bakterijų bioplėvelių (biofilmų) formavimas yra labai paplitęs reiškinys, lemiantis gydymui atsparių infekcijų atsiradimą. Daugelio rūšių bakterijos geba jungtis tarpusavyje į gleivingus agregatus, kuriuose jos ne tik saugiai gyvena ir dauginasi, bet ir komunikuoja molekuliniais signalais. Tokių gličių darinių galima rasti ne tik tarp akmenų, kanalizacijos vamzdžiuose ar ant laivų korpusų, bet ir žmogaus plaučiuose, šlapimo pūslėje, ausyse ir kt. Biofilmuose gali vystytis itin grėsmingi patogenai, kurių „nepasiekia“ nei imuninė sistema, nei antibiotikai. Mokslas sistemingai ieško vis naujų antimikrobinių vaistų bei medžiagų, galinčių trikdyti biofilmų sudarymą. Chino rūgštis yra viena iš tokių medžiagų 5.
Chino rūgštis yra paplitusi gamtoje, kaip ir galima suprasti iš pavadinimo daugiausia randama chininmedžio genties augaluose, taip pat eukaliptuose, dilgėlėse, saldžiavaisio pupmedžio sėklose, na ir, žinoma, kavoje.
4 tyrimų su beveik 200 tūkst. dalyvių metaanalizės 6 rezultatai rodo, kad 1 – 2 puodeliai kavos per dieną neturi jokios įtakos kraujospūdžiui, 3 – 5 puodeliai per dieną sumažina arterinės hipertenzijos (aukšto kraujospūdžio ligos) riziką 3%, o daugiau nei 6 puodeliai per dieną šią riziką sumažina net 14%. Panašūs rezultatai gauti ir Brazilijoje atliktame tyrime su 15 tūkstančių dalyvių: 1 – 3 puodeliai kavos per dieną gali sumažinti arterinės hipertenzijos riziką, tačiau tik tada, kai žmogus niekada nėra rūkęs 7.
Žmonėms, kuriems jau nustatyta aukšto kraujospūdžio liga, 200-300 mg gryno kofeino kelioms valandoms reikšmingai padidina kraujospūdį. Tačiau žmonėms, kurie kavą geria saikingai, bet reguliariai, net esant vaistais kontroliuojamai arterinei hipertenzijai, kava kraujospūdžio neveikia ir vaistų efektyvumo nemažina8.
Kavos rūgštis – tai labai plačiai paplitusi medžiaga, pasižyminti stipriu antioksidantiniu veikimu. Jos itin daug yra saulėgrąžų sėklose, abrikosuose, slyvuose, aronijose, čiobreliuose, šalavijuose, mėtose, Ceilono cinamone, anyžiuose ir kt. Raudoname vyne laisvos kavos rūgšties yra keliasdešimt kartų daugiau nei kavoje, žaliojoje matėje – net kelis šimtus kartų daugiau9. Kavos rūgštis yra stiprus antioksidantas, todėl pasižymi imunitetą moduliuojančiu, priešuždegiminiu, priešvėžiniu, neuroprotekciniu, antimikrobiniu veikimu. Mokslininkų dėmesį traukia faktas, kad kavos rūgštis gali sumažinti hiperglikemijos sukeliamą oksidacinį stresą ir tokiu būdu padidinti prarastą jautrumą insulinui. Kitaip tariant, kavos rūgštis turi potencialą mažinti metabolinio sindromo ir 2 tipo diabeto sukeliamas pažaidas – tačiau šiam faktui patvirtinti reikalingi išsamesni tyrimai 10.
Jau minėta chino rūgštis nepasižymi antioksidantinėmis savybėmis, tačiau ji augaluose yra linkusi sudaryti junginius su kai kuriomis kitomis organinėmis rūgštimis, pvz.: su kavos rūgštimi. Šių junginių priskaičiuojama virš 70 ir jie visi vadinami bendru pavadinimu – chlorogeninės rūgštys. Beje, šie junginiai neturi nieko bendro su chloru, pavadinimas nulemtas jų savybės šarminėje aplinkoje pažaliuoti (graikiškai χλωρός [chloros] reiškia šviesiai žalias). Chlorogeninių rūgščių randama arbatos lapuose, matėje, bulvėse, baklažanuose, bambukuose, persikuose ir daugelyje kitų maistui vartojamų augalų. Na ir žinoma, itin didelė chlorogeninių rūgščių įvairovė (apie 30 skirtingų molekulių) ir koncentracija (nuo 4 iki 11 g/100g) randama kavos pupelėse.
Chlorogeninės rūgštys yra stiprūs antioksidantai. Daugiausia chlorogeninių rūgščių yra žaliose kavos pupelėse, skrudinant jų molekulės patiria daugybę įvairiausių virsmų ir kai kurios jų savybės pasikeičia, tačiau net ir tamsiai skrudinta kava vis dar yra puikus chlorogeninių rūgščių šaltinis.
Ištyrus 61 tūkstantį moterų nenustatyta priežastinio ryšio tarp kavos gėrimo ir kaulų lūžių dažnio. Geriant 4 ir daugiau puodelius kavos per dieną, vidutinis kaulų mineralinio tankio sumažėjimas yra 2 – 4% didesnis, tačiau osteoporozės rizika dėl to padidėja statistiškai nereikšmingai 11. Panašius rezultatus pateikia ir 10 kohortų tyrimų metaanalizė (daugiau nei 205 tūkstančiai dalyvių) – kava nepadidina šlaunikaulio lūžių rizikos 12.
Kuo dar ypatingos kavoje esančios chlorogeninės rūgštys? Apie jų antioksidacines savybes mokslas žino jau seniai, tačiau pastaraisiais keliais metais šių junginių tyrimai atskelidžia vis įdomesnių dalykų. Chlorogeninės rūgštys gali:
2023 m. vasarą publikuotas tyrimas rodo: kava nesukelia infarkto, insulto ar mirties dėl širdies-kraujagyslių ligų. Tyrime dalyvavo daugiau nei 25 tūkst. pacientų iš 45 šalių, jie buvo stebimi 5 metus 19. Priešingai – kava dėl savo antioksidantinių savybių gali mažinti širdies-kraujagyslių ligų riziką 20. Kava taip pat reikšmingai prailgina gyvenimą – net 15% mirties dėl bet kokios priežasties rizika sumažėja išgeriant vidutiniškai 3,5 puodelio kavos per dieną, skelbiama 40 mokslinių tyrimų su 3,8 mln. dalyvių metaanalizės išvadose 21.
Daugybės didelių, epidemiologinių tyrimų rezultatai rodo, kad įprastas kavos vartojimas mažina 2 tipo diabeto atsiradimo riziką. Tyrimų rezultatai skirtinguose pasaulio regionuose yra panašūs, nėra skirtumų tarp lyčių, tarp nutukusių ir liesų, jaunų ir senų, rūkančiųjų ir nerūkančiųjų žmonių22. Čia jau galėtume susidaužti kavos puodeliais ir sakyti: va, kaip šaunu – gerkite kavą ir GALBŪT nesusirgsite 2 tipo diabetu.
Bet ne viskas taip paprasta. Kava neturi teigiamo staigaus poveikio medžiagų apykaitai – tai rodo randomizuotų klinikinių tyrimų rezultatai. Išgėrus kavos staiga nesumažėja glikemija, nesumažėja insulino išskyrimas kasoje ir nepagerėja jautrumas insulinui 23. Tai kaip gi mažėja diabeto rizika?
Mokslas tikrai dar daug ko nežino apie kavą, bet labiausiai tikėtina, kad kavoje esančios medžiagos (ne kofeinas! – tokį patį ar net stipresnį efektą turi ir kava be kofeino) sukelia intensyvesnę fermentų, dalyvaujančių ląstelių gynyboje ir atstatyme, sintezę. Tokiu būdu kepenyse pagerėja riebalų skaidymas, sumažėja kepenų suriebėjimo rizika. Kasos beta ląstelės geriau apsaugomos nuo pereikvojimo ir sunaikinimo. Na, o ilgalaikis kepenų ir beta ląstelių funkcijų stiprinimas ir išsaugojimas jau yra tiesiogiai susijęs su mažesne 2 tipo diabeto rizika24.
Ypač jei esate iš tų žmonių, kurių organizmuose kofeino metabolizmas vyksta lėtai. Tyrimai rodo, kad žmonės su lėtu (>5 val. pusinės eliminacijos periodas) kofeino metabolizmu, išgėrę kavos gali miegoti vidutiniškai beveik 1 val. trumpiau, tuo tarpu greitai metabolizuojantys poveikio miego trukmei išvis nepastebi. Vadinasi, kai diskusijose kas nors narsiai pareiškia, kad jo/jos kava „visiškai neveikia“ – tai tikrai tiesa.
Dar vienas įdomus niuansas – kavos gėrimo laikas. Vakarinis kofeino vartojimas lemia trumpesnę bendrą miego trukmę, ilgesnį laiką iki užmigimo ir trumpesnį lengvąjį bei REM miegą. Tačiau neveikia giliojo miego trukmės25. Tuo tarpu ryte išgerta kava tokių efektų neturi.
Jei ryte išgėrus puodelį kavos vos po kelių minučių užeina nenumaldomas noras į tualetą – tai nėra sutapimas. Maždaug trečdaliui žmonių kavoje (nesvarbu su kofeino ar be jo) esančios rūgštys paskatina storosios žarnos judesius per vidutiniškai 4 minutes nuo pavartojimo 26.
Kofeinas yra adenozino receptorių blokatorius smegenyse. Adenozinas yra labai dažna mūsų kūne molekulė, įeinanti į nukleorūgščių (DNR ir RNR) sudėtį bei dalyvaujanti energetiniuose bei signalo perdavimo procesuose. Virškinimo metu angliavandeniai skaidomi iki gliukozės, o iš jos po ilgų virsmų susidaro adenozino trifosfatas (ATP). ATP toliau dalyvauja energijos gavimo procesuose ląstelės viduje, kol lieka tik adenozinas. Jis sąveikauja su specifiniais receptoriais, slopindamas nervų veiklą ir sukeldamas mieguistumą. Štai kodėl po sočių pietų norisi prigulti. Kofeinas prisijungia prie adenozino receptorių ir juos užblokuoja – noras prigulti išsisklaido. Tačiau adenozinas gi niekur nedingsta. Po to kai kofeinas nuo adenozino receptorių atsijungia, į veiksmą grįžta adenozinas ir pradeda slopinti nervų sistemą, todėl staiga apsnūstame 27.
Išgėrus puodelį rytinės kavos ir nieko nevalgius staiga šokteli glikemija? – taip ir turi būti. Nors kavoje nėra angliavandenių, o ir riebalų vos keli miligramai, kavoje esantis kofeinas gali reikšmingai padidinti glikemiją. Kofeinas blokuoja adenozino receptorius ne tik smegenyse (dėl ko jaučiamės žvalesni), bet raumenyse. Adenozinas yra susijęs su jautrumu insulinui, todėl jo receptorių blokada laikinai sukelia rezistenciją insulinui28. Kofeinas taip pat didina adrenalino išskyrimą – tai dar labiau sumažina ląstelių jautrumą insulinui29.
Ar tai galėtų būti priežastis atsisakyti kavos? – mokslininkai sako, kad tikrai ne. Kofeino neigiamas poveikis glikemijai yra trumpalaikis, tuo tarpu kitų kavos medžiagų teigiamas poveikis yra ilgalaikis. Beje, profesionaliai sportuojantys atletai su T1D šį kofeino poveikį išnaudoja net labai naudingai – po intensyvių treniruočių kofeinas užtikrina stabilesnę glikemiją ir saugo nuo hipoglikemijų30.
Kava turi unikalių riebalinių medžiagų – kaveolis ir kafestolis yra randami tik kavos pupelėse. Ilgą laiką buvo manoma, kad šios medžiagos gali padidinti cholesterolio kiekį kraujyje 31, todėl buvo rekomenduojama kavą filtruoti (taip riebalai pašalinami) arba gerti tirpią kavą (joje riebalų mažiausiai). Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad šios dvi medžiagos turi ir sveikatai palankių savybių 32, kurias dar reikės galutinai ištirti, pvz.: slopina prostatos vėžio ląstelių augimą ir plitimą 33. Kol mokslininkai galutinai apsispręs dėl kavos riebalų potencialios naudos ir žalos, jų išvengti galima geriant kokybišką espresso – kaip ir filtruojant, šitaip paruoštoje kavoje riebalų lieka labai nedaug 34.
Kavos riebalai žmogaus organizme gali būti panaudojami energetiniuose procesuose, t. y., kava – net visiškai juodai juoda, be pieno ir cukraus, – turi kalorijų. Tiesą sakant, „net“ 2 kcal viename puodelyje35.
Tirpios kavos gamybos procesas yra sudėtingas: pupelės skrudinamos, sumalamos ir keletą kartų aukštame slėgyje užpilamos 180 °C temperatūros vandeniu. Gautas vandeninis ekstraktas sukoncentruojamas ir išdžiovinamas. Džiovinimas gali vykti šaldant (liofilizacija) arba išpurškiant. Proceso metu pašalinama dalis kofeino, todėl tirpioje kavoje jo gali būti 2-3 kartus mažiau nei maltų pupelių kavoje. Deja, kartu pasišalina ir daugelis aromatinių medžiagų, todėl tirpios kavos skonis nėra toks sodrus ir išraiškingas, kaip maltos kavos. Tol, kol skoniui pagerinti nenaudojami kaloringi priedai (pienas, grietinėlė, cukrus), tirpi kava savo sveikatai palankiomis savybėmis nenusileidžia maltai kavai: joje yra daug antioksidantų, tačiau mažiau kofeino ir žymiai mažiau riebalų. Visgi, tirpios kavos mišiniai („trys viename“) turi pieno arba augalinių baltymų bei cukraus, todėl tokius produktus jau reikėtų vertinti kaip maistą, o ne kaip gėrimą. Vienas puodelis tokios kavos turi apie 10 g cukraus ir apie 65 kcal.
