No products in the cart.
Menu
Belaidės (angl. wireless) technologijos jau seniai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Mes ne tik kasdien naudojamės WiFi, mobiliaisiais ryšiais, sumokame už pirkinius bekontaktėmis NFC banko kortelėmis (ar net išmaniaisiais telefonais bei laikrodžiais), bet dar ir nemaloniai nustembame, jei kažkur jų nėra ar neveikia. Belaidės technologijos leidžia duomenų perdavimą be fizinių jungčių (laidų ar kabelių), tad nenuostabu, kad jos žaibiškai paplito visuose technikos sektoriuose, įskaitant ir diabeto technologijas. Nebeįsivaizduojame gyvenimo be gliukozės sensorių ar telefonu valdomų insulino pompų (veikiančių Bluetooth ryšiu). Visgi, diabeto kontekste „belaidė“ insulino pompa turi dar ir kitokią prasmę – tai pompa be vamzdelių. Nors toks įvardijimas yra netikslus (turėtų būti „bevamzdė“, kaip angliškai „tubeless“), jis jau įsitvirtino mūsų žodyne. Iš kitos pusės, tokios pompos tikrai yra ir belaidės, nes su kontroleriu (telefonu ar pulteliu) komunikuoja būtent belaidžiu ryšiu. Tad šiame straipsnyje ir aptarsime tokias „bevamzdes-belaides“ pompas.
Tradicinė insulino pompa yra nedidelis daiktas, kuriame telpa sudėtinga elektroninė dalis (mikroprocesorius), ekranas, kuriame matoma reikalinga informacija, varikliukas, stūmoklis, keičiama baterija (gali būti įkraunamas akumuliatorius) ir insulino rezervuaras. Visa tai vamzdeliu sujungta su metaline adata ar tefloniniu kateteriu, priklijuotu prie pompos naudotojo odos. Tokia pompa gali būti valdoma ant jos korpuso esančiais mygtukais, tada norint susileisti insulino ar pareguliuoti bazę, reikia kaskart paimti pompą į rankas. Modernesnės pompos jau turi belaidį ryšį (dažniausiai Bluetooth), todėl gali būti valdomos telefonu ar nuotolinio valdymo pultu.
Bevamzdė pompa tvirtinama tiesiai prie kūno, todėl privalo būti žymiai mažesnė ir lengvesnė. Tai reiškia, kad nėra nei ekrano, nei keičiamos baterijos. Dažniausiai nėra ir valdymo mygtukų, nors kai kurie modeliai juos vis dar turi.
Kaip ir tradicinėse pompose su vazdeliais, bevamzdė pompa turi insulino rezervuarą, mikroprocesorių, variklį ir stūmoklį. Visa tai sutalpinama į plastikinį korpusą, kuris specialiu pleistru klijuojamas prie odos, o tada po oda įduriama metalinė arba tefloninė adata. Rezervuaras visada yra vienkartinis, tuo tarpu kiti mechanizmai gali būti tiek daugkartiniai (tada prie rezervuaro jungiamas tam tikra bazinė dalis), tiek vienkartiniai (t.y. neatsiejami nuo rezervuaro).
Bevamzdės pompos valdomos belaidžiu ryšiu – nuotoliniu pulteliu arba išmaniuoju telefonu, kuris perduoda pompai insulino dozavimo nurodymus.
Dėl vamzdelių nebuvimo tokia pompa yra mažiau pastebima, ją galima klijuoti beveik bet kurioje kūno vietoje, o valdymas nuotoliniu pulteliu arba telefonu užtikrina diskretiškumą.
JAV gamintojo Insulet Corporation bevamzdė insulino pompa Omnipod pirmą kartą pasirodė rinkoje 2003 metais. Šiuo metu Insulet ne tik siūlo Omnipod su dirbtinės kasos algoritmu, bet ir savo unikalų pompos dizainą taiko įvairiems kitiems po oda leidžiamiems vaistams.
Omnipod sistema susideda iš dviejų pagrindinių komponentų:Kai kurių versijų Omnipod (Eros, Dash) galima integruoti į atviro kodo dirbtinės kasos sistemas Loop, iAPS ir AAPS. Naujausi Omnipod 5 turi savo komercinį uždaro ciklo algoritmą ir atviro kodo sistemoms netinka.
Kiekvienas Pod (nepriklausomai nuo versijos) turi 200 v insulino rezervuarą ir veikia 72 val.
Šveicarų įmonės Roche Diabetes Care insulino pompa Accu-Chek Solo yra tarpinis variantas tarp tikrųjų bevamzdžių pompų ir pompų su vamzdeliais. Kompanija ją įvardija kaip mikropompą – t.y. pompą, kuri yra mažesnė ir lengvesnė nei įprastos, ją vis dar galima atjungti nuo tefloninės kaniulės, bet tarp kaniulės ir pompos nėra vamzdelio.
Accu-Chek Solo susideda iš keičiamo infuzijos rinkinio ir daugkartinio naudojimo pompos modulio. Pompa valdoma belaidžiu ryšiu per valdymo pultelį, leidžiantį nustatyti insulino dozes ir atlikti kitus veiksmus be tiesioginio kontakto su pompa. Jei pultelio po ranka nėra, suleisti insulino galima ir paspaudus ant pompos modulio esančius mygtukus. Mygtukais taip pat galima įjungti skrydžio režimą bei nutildyti aliarmus. Dėl šių galimybių pompos išmatavimai yra didesni, nei kitų bevamzdžių: 61 x 38 x 13 mm.
Daugkartinio naudojimo pompos modulis veikia iki 120 d. Energiją jam teikia kiekviename vienkartiniame rezervuare esanti baterija.
Insulino rezervuare telpa 200 v insulino, jis veikia iki 4 parų. Pompos modulis su įstatytu rezervuaru toliau sujungiamas su plastikiniu kaniulės pagrindu, priklijuotu prie kūno. Prireikus pompos modulį galima atjungti, tada prie odos lieka tik plastiko gabalas su po oda įvesta teflonine kaniule. Taip pat atsiranda galimybė pakeisti kaniulę nešvaistant insulino. Skamba gerai, nes pvz.: Omnipod sistemoje viskas yra viename daikte, tad jei nutiko bėda su kaniule, tenka išmesti ir į Pod supiltą insuliną. Kaniulė įduriama 90 laipsnių kampu ir gali būti pasirinktinio ilgio: 6 arba 9 mm.
Be visų akivaizdžių privalumų, Accu-Chek Solo turi ir tam tikrų trūkumų:
Kinijos įmonė Medtrum pateikia rinkai jau ne pirmą bevamzdę insulino pompą – Lietuvoje jau turėjome Medtrum A7+ TouchCare, kuri turi integraciją su Medtrum A7 sensoriumi ir geba stabdyti insulino bazės tiekimą prieš prognozuojamą ar pasireiškusią hipoglikemiją.
Ši pompa atrodo grubiau, lyginant su Omipod, jos negalima pritaikyti atviro kodo dirbtinės kasos sistemoms. Sistemą sudaro daugkartinio naudojimo pompos pagrindas ir keičiami 200 v talpos rezervuarai. Pompą galima valdyti tiek specialiu pulteliu, tiek išmaniuoju telefonu. Rezervuaras veikia 72 + 8 val., tai yra, po trijų parų yra dar šiek tiek laiko rezervuarui pakeisti. Pompoje naudojama metalinė, 90 laipsnių kampu įduriama adata su specialiu įdūrimo ir ištraukimo mechanizmu.
Kadangi ši pompa turėjo tik stabdymo esant hipoglikemijai funkciją, šiais dirbtinės kasos sistemų laikais ji neatrodė perspektyvi, tad netrukus Medtrum pristatė savo naująjį produktą TouchCare Nano, kuris nustebino daugeliu aspektų – tiek dydžiu, tiek išvaizda, tiek funkcijomis.
TouchCare Nano bevamzdė insulino pompa yra 40,5 x 31,5 x 11,5 mm dydžio, gana elegantiškos išvaizdos, valdoma išmaniuoju telefonu. Kartu naudojant Medtrum sensorių sistemoje gali būti aktyvuojamas komercinis uždaro ciklo algoritmas.
Kaip ir ankstesnis Medtrum variantas, šią pompą sudaro daugkartinio naudojimo pagrindas ir keičiami 72 + 8 val. galiojimo 200 v talpos rezervuarai. Pompa neturi valdymo pultelio, tam naudojamas tik išmanusis telefonas. Jei kartu naudojamas Medtrum Nano sensorius, gali būti aktyvuojamas uždaras ciklas, kuris automatiškai derina bazę bei gali suleisti korekcinius bolusus.
Sistema atspari vandeniui, su ja galima maudytis duše, plaukioti baseine ir pan.Pompos adata yra metalinė, įduriama 90 laipsnių kampu. Prieš nuimant pompą nuo odos, adatą būtina ištraukti. Tam naudojamas specialus mechanizmas, kuris aktyvuojamas į specialią skylutę įstačius adatėlę (panašiai kaip išmaniuosiuose telefonuose ištraukiama SIM kortelė). Suprantamas gamintojo noras apsaugoti nuo atsitiktinio adatos ištraukimo (ankstesnėje pompos versijoje tam buvo mygtukas), bet toks būdas gana komplikuotas, jei adatėlės po ranka nėra, o pasikeisti rezervuarą – būtina.
Medtrum Nano insulino pompa (bet ne sensorius) taip pat integruojama ir į atviro kodo dirbtinės kasos sistemą AAPS. Kitaip tariant, jei komercinis uždaras ciklas ne(pa)tinka – visada yra alternatyva.
Kadangi aš nuo 2018 m. naudoju atviro kodo dirbtinės kasos sistemą AAPS (AndroidAPS), pompas, kurios su ja nesuderinamos galiu apžiūrėti, panagrinėti ir padėti. Nes optimalią diabeto kontrolę man užtikrina būtent AAPS ir komercinių alternatyvų jai kol kas nežinau.
Todėl “ant Lapės kailiuko” išbandyta tik Omnipod ir Medtrum TouchCare Nano. Lasivės nuo vamzdelių pojūtis tikrai yra geras – bevamzdę pompą galima tvirtinti tokiose vietose, kur įprastoms pompoms su vamzdeliais (pvz.: mano naudojamai Dana I) yra nepatogu. Galimybė ilgą laiką plaukioti baseine su galimybe kartas nuo karto aktyvuoti insulino tiekimą, jei glikemija pradeda kilti, irgi yra žavi.
Tačiau bevamzdės pompos turi tam tikrų trūkumų, kurie mano kasdienybėje yra reikšmingi (prisimenate – Jūsų diabetas gali būti kitoks!). Su jomis negalima kaitintis pirtyje arba ilgai mirkti karštoje vonioje. Nes tiesiog gali sugesti insulinas. Taip pat su jomis sudėtinga situacijose, kur pompą reikėtų nusiimti, pavyzdžiui, kylant/leidžiantis lėktuvui, atliekant tam tikras medicinines procedūras ir pan. Galiausiai, jos sunkiau suderinamos su kontaktiniu sportu, kuris man irgi patinka. Visi šie dalykai man neaktualūs naudojant Dana pompą su įprastais, kad ir ne tokiais patogiais vamzdeliais.
Bet kuo daugiau mes turime pasirinkimų, tuo šviesiau gyventi. Tad jei Jus bevamzdžių pompų pasaulis žavi – nedvejodami rinkitės sau patinkančią. Ir būtinai naudokite dirbtinės kasos sistemą!
