No products in the cart.
Energetinė vertė:
1697 kcal
Menu
Energetinė vertė:
Angliavandeniai:
iš jų cukrus:
skaidulos:
Baltymai:
Riebalai:
iš jų sotieji:
iš jų nesotieji:
„Kas nuotraukoje ne taip?“ – galėčiau paklausti draugų, ir dažnas turbūt pataikytų atsakyti.
Nežinančiam, kad beveik dvejus metus ant mūsų stalo nėra įprastos ruginės arba kvietinės, o ir visų kitų rūšių duonos, atrodytų – eilinis pusryčių stalas. Išbandėme nemažai: ir parduotuvėse esančius keto gaminius, ir brangius mišinius duonai namuose kepti. Rezultatas toli gražu nepriminė mūsų pažįstamos duonos ir nedžiugino.
Ir štai bičiulė Indrė, pati jau gerą pusmetį bandanti (sėkmingai!) mažiau angliavandenių turinčiu mitybos režimu susireguliuoti cukrų, neberasdama „Lidl“ baltyminės duonos, pasiraitė rankoves: „aš vis tiek ją iškepsiu!“.
IŠKEPĖ!
Pavaišino. Jau po poros dienų puoliau kepti ir aš. Žinoma, vaišinau. Diabetikus ir ne tik. Diabetikai, pamatę mane, raikančią duoną, baidėsi it nelabieji kryžiaus su česnakais! (Juk ne kas kitas, o aš gąsdinau: nustokit ėsti duoną (kruopas, bulves, …), kitaip cukraus nesuvaldysite. Žmonės klausė, geresne glikemija džiaugėsi). Reikėjo matyti, kaip vos ne rankomis tolyn stūmė ir gynėsi, matyt, galvodami, kad čia kokia provokacija: „Aš ne! Aš duonos ne!.. Nevalgau duonos aš! Nevalgysiu!“.
Šiaip ne taip nuraminti ragavo ir… Vienas užsisakė: ir man iškepk. Kitas, ne diabetikas, sakė: man skanu. Aš pati sumuštinį suvalgiau – ir man skanu. Man net priminė plikytą kvietinę duoną.
Tris dienas ant stalo laikėme: nesužiedėjo. Neatsiduoda įkyriai dažnam įgrisusiais migdolais. Nesprangi, nesausa, elastinga. Bet pakaks džiaugtis; skubu, su Indrės leidimu, išduoti receptą.
Gerai išplakame kiaušinius su žiupsneliu (pagal skonį) druskos. Aš įbėriau pusę arbatinio šaukštelio. Suverčiam 250 g jogurto (dėjau „Lidl“ graikiško stiliaus) ir dar apie minutę paplakam. Įmaišome 15 g gysločių luobelių + 10 g maltų sėmenų ir paliekam 10 min. pabrinkti. Pasiruošiame kitame inde sausus produktus: migdolų miltus, kepimo miltelius, saulėgrąžas, moliūgų sėklas, ispaninio šalavijo (chia) sėklas, kmynus.
Suverčiam sausus produktus į šlapius ir susimaišom tešlą. Ji tokios konsistencijos, kad net būtų galima atsargiai drėgnom rankom suformuoti kepalėlį – kaip tiršta grietinė.
Į kepimo skardelę tiesiame šlapią kepimo popierių (Indrė sakė, kad taip cukrus nekils 🙂 ) ir suverčiame tešlą. Viršų, jei norim, pabarstom kmynais, saulėgrąžom (Indrė dar bėrė pankolio sėklų). Kepti 165 laipsnių temperatūroje su ventiliatorium valandą. Gaunasi maždaug tokio dydžio, kaip „Lidl“ pailga duonelė su saulėgrąžom.
Papildomas ir tikrai nebūtinas žingsnis, bet man taip skaniau. Daromas, kol duona tebėra maišymo inde. Šaukštelį mielių sumaišyt su trupučiu cukraus, trupučiu vandens (iki košelės konsistencijos) ir šaukštu kukurūzų miltų (jei nebijot gliuteno, įberkit ką norit) ir pakildinti. Pastačius ant radiatoriaus ilgai laukt nereikia – veikiau – dairytis, kad neišliptų. Įmaišyti į gatavą duonelės tešlą ir, jei turit laiko ir ūpo, dar truputį palaukti, o tada jau kepti (kepu ir nieko nelaukus). Skanaus! Man vaidenasi, kad atsirado tas įprastas duonos rūgštelės kvapas; vyrui nesivaidena niekas.
Cukrai į tokį maistą nereaguoja niekaip 🙂
Maistinė vertė nurodyta VISO kepaliuko. Vienoje riekutėje angliavandenių gaunasi visiškai mažai.
