Nors šiuolaikiniai insulinai yra žymiai tobulesni už F. Bantingo atrastąjį, cukriniu diabetu sergantys žmonės vis dar turi dėti daugybę pastangų siekdami optimaliai valdyti diabetą ir surasti pusiausvyrą tarp priimtinos glikemijos kontrolės ir hipoglikemijos išvengimo. Todėl 2024 m. naujiems 1 tipo diabeto tyrimams skirta 64 mln. JAV dolerių. Iš jų 19 mln. skirti šešiems naujų insulinų kūrimo projektams JAV, Australijos ir Kinijos universitetuose. Keturi sieks sukurti į gliukozę reaguojantį „išmanųjį“ insuliną, vienas – itin greitai veikiantį insuliną, dar vienas – produktą, sujungiantį insuliną ir gliukagoną.

Į gliukozę reaguojančio „išmaniojo“ insulino idėja yra tokia, kad jis taptų aktyvus tik tada, kai glikemija kyla, o kitu atveju liktų neaktyvus, taip nesukeldamas hipoglikemijos. Ši idėja nėra nauja. Dar 2010 m. farmacijos įmonė „Merck“ įsigijo mažesnę įmonę „SmartCells“, kuri keletą metų dirbo su „protingu insulinu“. Bet iš to nieko neišėjo.

Pastaraisiais metais didieji insulino gamintojai Novo Nordisk ir Eli Lilly įsigijo mažesnes bendroves, siekdamos išmanaus insulino kūrimo. Visi projektai šiuo metu yra ikiklinikinėje stadijoje.

Kitų dviejų projektų plėtros kelias gali būti šiek tiek paprastesnis. Itin greito veikimo insulinas reikalingas, nes dabartinių Fiasp ir Lyumjev veikimas vis dar yra per lėtas, todėl gali sukelti hiperglikemiją po valgio. Tikrai greitas insulinas galėtų pagaliau sudaryti galimybę pereiti nuo hibridinių prie visiškai uždaro ciklo dirbtinės kasos sistemų.

Paskutinis projektas siekia sukurti baltymą, jungiantį insuliną su gliukagonu. Tai galėtų padėti sumažinti hipoglikemijos riziką.