Šiuo metu tiriamos medžiagos, kurios geba pagreitinti insulino veikimą bent 4 kartus (lyginant su dabartiniu, rinkoje esančiu Lispro) ir užtikrinančios jo stabilumą be šaldytuvo gamybos, sandėliavimo, transportavimo ir naudojimo metu. Kodėl dabar naudojamas insulinas yra toks lėtas? Insulino molekulės yra jautrios vandens (kuris yra tirpiklis) ir oro (kurio irgi visur yra, net tirpale) poveikiui, todėl linkusios jungtis į heksamerus – junginius po 6. Kol tie šešetukai, patekę į kraują, išsivynioja (nes veikti gali tik molekulės po vieną), praeina nemažai laiko. Taigi, mokslininkai ieško medžiagų, kurios būtų neaktyvios terapine prasme, tačiau užtikrintų insulino molekulių „vienišumą“. Dabar laukia klininkiniai tyrimai tokio ultra-greito-lispro (ultra-fast-lispro, UFAL) insulino saugumui ir efektyvumui įvertinti.