Insulino pompa kol kas vis dar yra (ir tikrai kurį laiką bus) vienas iš pažangiausių insulino leidimo prietaisų. Net jei tai TIK pompa, be dirbtinės kasos sistemos, ji vistiek užtikrina fiziologiškesnį bazės profilį ir precizišką insulino dozavimą vieneto dalimis. Taip pat nemažai pompų turi integraciją su sensoriais ir funkciją, leidžiančią nutraukti bazinio insulino tiekimą glikemijai mažėjant link hipoglikemijos. Pompos standartiškai turi kelių rūšių bolusus (paprastą, ištęstą, dvibangį), kelis iš anksto programuojamus bazės profilius (skirtus skirtingoms gyvenimo aplinkybėms, pvz.: darbo dienoms ir savaitgaliams, fiziniam aktyvumui, infekcinėms ligoms ir pan.)

Jau nekalbant apie tai, kad insulino pompa taip pat yra bet kurios dirbtinės kasos sistemos dalis – tada visos jos papildomos funkcijos apskritai tampa nebesvarbios, nes pompa tampa įrankiu, leidžiančiu insuliną, o visas išmanumas ir itin subtilus dozavimas atitenka uždaro ciklo algoritmui.

Tačiau pompos turi problemų:

• Tai daiktas prie kūno, prijungtas vamzdeliu ar tiesiog priklijuotas, tačiau bet kokiu atveju išoriškai pastebimas;
• Pompų kateteriai gali užsikimšti, užlinkti ar pratekėti, todėl visada yra rizika tam tikrą laiką likti be insulino tiekimo (kas gali būti pavojinga, nes trikdžiams užsitęsus gali atsirasti diabetinė ketoacidozė);
• Kateterių vietose gali atsirasti infekcija, alerginė reakcija ar odos sudirginimas;
• Kateterių dūrių vietose gali formuotis randai
• Ir t. t.

JAV Misurio-Kanzaso universiteto mokslininkai ATTD 2023 pristatė idėją, kuri šias problemas galėtų eliminuoti – poodinis insulino rezervuaras, aktyvuojamas šviesos pagalba. Jokio fizinio prietaiso čia net nėra, tiesiog po oda suleidžiamas insulinas, kurio molekulės yra sujungtos su specialia medžiaga. Jungtis tarp šios medžiagos ir insulino nutrūksta paveikus tam tikros spektro dalies šviesai. Suleidimo vieta pridengiama laikrodžio (ar kito įprasto daikto) pavidalo plokštele su įmontuotu šviesos šaltiniu. Specialus algoritmas pagal sensoriaus parodymus aktyvuoja šviesos diodą ir kiekvienas išmatuojamas šviesos pliūpsnis atpalaiduoja išmatuojamą ir apibrėžtą insulino dozę.

Šitokio insulino prototipas sukurtas jau prieš 10 metų ir iki šiol tobulinamas, tikimasi netolimoje ateityje pradėti ir klinikinius tyrimus. Mokslininkai tikisi, kad toks insulinas galėtų būti naudojamas net dirbtinės kasos sistemose.

Projektą vystanti mokslininkų grupė šiemet pristatė ir panašiai veikiančio gliukagono prototipą. Jei toks gliukagonas kada nors taps realybe, žmonės su diabetu galės visiškai pamiršti hipoglikemijas.