Nors daugelį dešimtmečių glikuoto hemoglobino HbA1c tyrimas buvo pagrindinis ir vienintelis diabeto komplikacijų rizikai įvertinti, nuolatinių gliukozės jutiklių paplitimas leido įžvelgti reikšmingus šio rodiklio taikymo klinikinėje praktikoje apribojimus. Ištyrus daugiau nei 3000 antro tipo diabetu sergančių žmonių nustatyta, kad egzistuoja aiški priklausomybė tarp sensoriumi nustatyto laiko normos ribose (LNR) ir diabetinės retinopatijos stadijos: kuo mažesnis LNR ir didesnis gliukozės variabiliškumas (GV), tuo labiau pažengusi diabetinė retinopatija. Koreliacija tarp LNR ir diabetinės retinopatijos sunkumo nepriklauso nuo HbA1c – pacientai su vienodu HbA1c gali turėti skirtingą LNR ir GV.