Lapių būna įvairių. Šita cukrinė, todėl kalba apie cukrinį diabetą ir technologijas.

ATTD 2022 naujienos

Turinys

2022 m. balandžio 27-30 dienomis įvyko Pažangiųjų diabeto technologijų ir gydymo konferencija ATTD (Advanced Technologies & Treatment for Diabetes). Po Covid-19 pandemijos nulemtos pertraukos (pernai šis renginys vyko tik virtualiai), šių metų ATTD vėl vyko gyvai. Į Katalonijos (Ispanija) sostinę Barseloną susirinko diabeto problematikos vienijami įvairių sričių specialistai ir ekspertai: endokrinologai, kitų sričių medikai, technologijų kūrėjai, investuotojai, startuoliai ir viena lapė – Cukrinė Lapė. Įdomiausia, tradiciškai, buvo technologijų mugė. Virtualiame pasaulyje, kur bet kuri naujiena pirmiausiai pasirodo intenete, didelių siurprizų mugė nepateikė, tačiau buvo labai įdomu technologijas, apie kurias iki šiol tik skaitėme, pamatyti gyvai, o kai ką ir savo kailiu išbandyti.

Pagrindinė tema – automatinio insulino dozavimo sistemos

Kalbant apie technologijas, pagrindinis raktinis žodžių junginys, žinoma, AID – automatinis insulino dozavimas (angl. automated insulin delivery). Uždaro ciklo dirbtinės kasos sistemos neabejotinai yra šiuolaikinės T1 diabeto terapijos ašis.

  • Medtronic pristatė multicentrinio tyrimo ADAPT1 ( Randomised controlled trial of Advanced Hybrid Closed Loop in an Adult Population with Type 1 Diabetes) rezultatus. Šiame tyrime buvo analizuojami glikemijos kontrolės rezultatų skirtumai tarp žmonių, naudojančių hibridinio uždaro ciklo sistemą MiniMed 780G ir žmonių, insuliną besileidžiančių daugkartinėmis injekcijomis ir naudojančių nuolatinį gliukozės jutiklį. Toks tyrimo objekto pasirinkimas išties yra labai aktualus, nes dažnai girdime sakant, kad optimaliai diabeto kontrolei pilnai pakanka vien sensoriaus, o visi „loopai“ jau yra tik „predas“. Tyrimas tuo tarpu parodė, kad uždaro ciklo grupėje per 6 mėnesius HbA1C sumažėjo vidutiniškai 1,8 procentinio punkto, o daugkartinių injekcijų grupėje – vos 0,1 procentinio punkto (tyrimo pradžioje visų tiriamųjų vidutinis HbA1c buvo ≥8.0%). Atitinkamai laikas normos ribose (LNR) uždaro ciklo grupėje padidėjo 34,2 procentinio punkto (!), o injekcijų – vos 1 procentiniu punktu. Matant tokius rezultatus turbūt net didžiausiems technologijų skeptikams yra akivaizdu, kaip labai AID sistemos gali pakeisti gyvenimo kokybę ir sumažinti diabeto komplikacijų riziką.
  • 13 savaičių trukmės studiją 2 su 440 dalyvių (suaugusių ir vaikų) pristatė ir Beta Bionics – iLet Bionic Pancreas 3 kūrėjai. iLet bioninė kasa yra unikalus projektas, nes tai prietaisas, kuriame gali būti naudojamas vien insulinas (kaip įprastoj pompoj) arba insulinas ir gliukagonas (kaip gyvoje kasoje). Deja, pastarojo varianto dar teks palaukti, nes yra daug neaiškumų dėl gliukagono naudojimo (ypač dėl stabilumo pompoje ir visos sistemos kainos). ATTD 2022 pristatytos studijos dalyviai naudojo insulin-only versiją. iLet AID ypatinga dar ir tuo, kad insuliną dozuojantis algoritmas naudoja mašininį mokymą, todėl pradedant naudoti iLet nebūtina įvesti jokių insulino leidimo parametrų (bazės, JIF ir kt.) – tik naudotojo svorį. Sistema pati numato ir po to pasitikslina realius insulino poreikius, vėliau naudotojui reikia tik įvesti valgio arba fizinio aktyvumo faktą (bet nereikia skaičiuoti AV ir leistis bolusų). Tyrimo rezultatai: pagerėję HbA1C rodikliai (ypač tų tiriamųjų, kurių iki pradedant naudot iLet HbA1C buvo >7 %, vid. 11 procentinių punktų padidėjęs LNR.
  • Kontroliuojant mokslininkams bepigu pagerinti glikemijos kontrolę – tokį skeptikų argumentą paneigia kitas tyrimas 4, kuriame analizuoti realaus gyvenimo duomenys, rinkti 2020-2021 m. iš 4120 žmonių (iš 9 šalių: Švedijos, Belgijos, Suomijos, Italijos, Nyderlandų, Kataro, Šveicarijos, JK ir PAR), naudojančių uždaro ciklo sistemą MiniMed 780G. Rezultatai: 75% tiriamųjų pasiekė LNR>70% (vidutinis padidėjimas 15,7 proc. punkto) ir HbA1C<7 % (vidutinis sumažėjimas 1,3 proc. punkto).
  • Panašius rezultatus pateikia ir kitas realaus gyvenimo duomenų tyrimas, kurio dalyviai naudojo Prancūzijos mokslininkų inovaciją Diabeloop 5. Diabeloop sistemą sudaro Dexcom G6 sensorius, Accu-Chek Insight arba ViCentra Kaleido insulino pompa ir DBLG-1 mašininio mokymo algoritmas. Sistema turi > 7000 naudotojų Europoje. Tyrimui 6 naudoti 1917 žmonių realūs duomenys. Rezultatai: LNR pagerėjo nuo vidutiniškai 54.6% iki 73%, o laikas žemiau normos ribos (3,9 mmol/l) sudarė vos 0.9%.
  • Jei su suaugusiais T1D pacientais kaip ir viskas aišku, vaikų diabeto priežiūra yra didelis iššūkis, todėl buvo pristatyti kokybinio tyrimo 7 rezultatai, atskleidžiantys, kaip AID sistemos gali pakeisti vaikų su diabetu ir jų tėvų ar globėjų gyvenimo kokybę. Šio tyrimo tiriamieji naudojo CamAPS FX 8 – Cambridge Artificial Pancreas System, uždaro ciklo dirbtinės kasos sistemą, sukurtą Kembridžo universitete. Sistemą sudaro Dexcom G6 sensorius, Dana RS insulino pompa ir specialus algoritmas išmaniajame telefone. Rezultatai: vaikų, naudojančių uždaro ciklo sistemą tėvai beveik sutartinai tvirtina, kad ši sistema reikšmingai sumažino veiksmų, reikalingų vaiko glikemijai išlaikyti normos ribose, kiekį, pagerino gyvenimo kokybę visai šeimai, sumažino nerimą ir rūpesčius dėl vaiko sveikatos, pagerino miego kokybę bei nuotaiką tiek vaikui, tiek tėvams. Kaip šios terapijos trūkumus tėveliai įvardijo „sistemos lėtumą“ (t.y. algoritmas kai kuriais atvejais sureaguoja lėčiau, nei patys tėvai, įpratę taikyti „cukraus serfingo“ taktiką) bei poreikį mažam vaikui nešiotis išmanųjį telefoną.
  • Kartais tenka girdėti, kad diagnozavus vaikui diabetą, jo tėveliams patariama neskubėti su technologijomis, „išmokti gyventi su paprastais penais ir gliukomačiu“. Tokį požiūrį paneigia 4T (Teamwork, Targets, Technology, Tight Control) tyrimas 9, kurio rezultatai rodo: kuo anksčiau nuo diagnozės pradedamos naudoti diabeto technologijos (ypač sensoriai), tuo geresni diabeto kontrolės rezultatai ir tuo paprasčiau dirbti visai diabeto komandai (nes technologijos generuoja daug svarbių duomenų ir jie pasiekiami net nuotoliniu būdu). Tyrėjų išvada: AID sistemos turi būti naudojamos vaikų diabeto kontrolei kaip įmanoma plačiau ir anksčiau.
  • Na ir žinoma – DIY (angl. do it yourself – pasidaryk pats) arba atviro kodo uždaro ciklo sistemos. Be jų daugelio žmonių su diabetu gyvenimas būtų žymiai liūdnesnis. Šiuo metu yra tūkstančiai jų naudotojų (tikslų skaičių įvertinti sunku, nes ne visi „giriasi“), dalis jų atiduoda savo realaus laiko nuasmenintus glikemijos duomenis Open Humans 10 projektui, kur jie tampa prieinami mokslininkams ir tyrėjams – tokių duomenų jau sukaupta apie 49 mln. valandų (!) ir jie leidžia tirti DIY sistemas pačiais įvairiausiais būdais. Tyrimų išties daugybė11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, jų rezultatai rodo, kad šios sistemos neabejotinai yra efektyvios ir saugios. Konferencijoje kalbėjusi pirmosios DIY sistemos OpenAPS kūrėja Dana Lewis pabrėžė, kad būtent tokie pozityvūs rezultatai ir lėmė tarptautinio konsensuso 20, pateikiančio gaires medicinos profesionalams, kurių pacientai naudoja arba ruošiasi naudoti šias sistemas, atsiradimą. Dokumente konstatuojama, kad atviro kodo sistemos yra saugi ir efektyvi diabeto valdymo priemonė, mažinanti gyvenimo su diabetu keliamus iššūkius ir krūvį, todėl sveikatos priežiūros profesionalai turėtų palaikyti ir remti savo pacientų sprendimą jas naudoti. „Mes visi esame skirtingi. Mes turime skirtingus gyvenimo būdus ir atviro kodo sistemos padeda su jais tvarkytis” – kalbėjo Dana. Taip ir norisi apeliuoti į vis dar pasakančių, kad „diabetas yra gyvenimo būdas, o ne liga“ sąžines… „Mes turime technologijas. Mes turime mokslinį pagrindimą ir konsensusą, kad jos yra saugios ir efektyvios. Dabar reikia užtikrinti, kad žmonės galėtų jas turėti, jei jie taip nusprendė. Žmonės su diabetu negali sau leisti palaukti“ – tęsė Dana Lewis. Aukso žodžiai, išties.

Psichologinė žmonių su diabetu būklė – ar pastebėjome dramblį kambaryje?

Kalbant apie gyvenimą su diabetu, didžiausias dėmesys visada skiriamas glikemijos kontrolei. Visgi, įsigalint supratimui, kad reikia matyti žmogų, o ne ligą, ir įvairių krypčių tyrėjams pradėjus klausti ir klausytis pacientų, ką jie patys galvoja, jaučia ir ko norėtų, aiškėja, kad ne mažiau svarbi yra žmogaus su diabetu psichologinė būklė. ATTD 2022 vykusios ekspertų diskusijos metu nuspręsta, kad psichologinės būklės įvertinimas turėtų būti nedelsiant įtraukiamas į klinikinius tyrimus, susijusius su diabeto terapija. Ekspertų duomenimis apie 40% žmonių su T1D patiria taip vadinamą diabeto distresą (angl. diabetes distress21 – diabeto kančia, išsekimas, nuovargis) – emocinį perdegimą dėl gyvenimo su diabetu ir nuolatinės savikontrolės. Jis pasireiškia nerimu, pykčiu, frustracija, bejėgiškumo, išsekimo jausmais, motyvacijos sumažėjimu net valgymo sutrikimais ir depresija. Beje, įsivertinti, ar Jūsų jaučiamas psichologinis diskomfortas gali būti būtent diabeto distresas, galima atlikus anoniminę apklausą online 22 (anglų kalba).

ATTD 2022 diskusijoje dalyvavęs medicinos psichologas ir Tandem elgesio tyrimų komandos vadovas Harsimran Singh pabrėžė, kad gydytojai, parinkdami pacientui diabeto valdymo strategiją, privalo žiūrėti ne vien į HbA1c, o į tai, kaip toks gydymas atsilieps paciento psichologinei būklei. Kaip pavyzdį jis pateikė pirmųjų insulino pompų ir pirmųjų NGJ istoriją: šie prietaisai buvo kuprinės dydžio, tad nepaisant jų teikiamos naudos, nė vienas pacientas nenorėjo jų nešioti. Dabartinių AID sistemų tyrimai taip pat rodo, kad jų naudotojai visų pirma akcentuoja prietaisų patogumą, patikimumą, valdymo paprastumą, o ne poveikį glikemijai.    

Ekspertai taip pat konstatavo, kad diabeto distresas gali prasidėti ankstyvoje vaikystėje ir lydėti visą gyvenimą. Paauglystėje jis gali lemti asmenybės identiteto krizę.

Deja, bet statistika rodo, kad depresija yra itin dažna tarp žmonių su diabetu (tiek 1, tiek 2 tipo) 23 – ir ši problema reikalauja itin didelio dėmesio.

Psichologinę būklę taip pat veikia miego sutrikimai. Deja, konferencijoje pristatyto tyrimo 24 rezultatai rodo, kad vaikai ir paaugliai su diabetu miega vidutiniškai 26 min. mažiau nei jų bendraamžiai be diabeto. O blogas miegas mažina jautrumą insulinui ir blogina diabeto kontrolės rezultatus.

Dar vienas psichologinę būklę bloginantis veiksnys yra hipoglikemija. Ši būklė ne tik pavojinga fiziškai (sunkios hipoglikemijos metu prarandama sąmonė, gali prasidėti traukuliai, kyla grėsmė gyvybei), bet ir kelia perteklinį krūvį psichikai. Ypač esant sutrikusiam hipoglikemijos jutimui žmonės su diabetu turi didesnį polinkį nerimo sutrikimams ir depresijai. Prie šių negerovių dar prisideda hipoglikemijos baimė – rimta problema, su kuria susiduria net 46% žmonių su 1 tipo diabetu ir 26% žmonių su 2 tipo diabetu. Taigi, kalbant apie kompleksinį požiūrį į diabeto valdymą, hipoglikemija turėtų būti nagrinėjama ne tik kaip fizinė, bet ir psichologinei būklei reikšmingą neigiamą įtaką daranti problema25.

Technologijos, tokios kaip AID, čia gali reikšmingai padėti, tačiau kartu ir sukelti papildomų rūpesčių (pvz.: netinkamai nustatyti aliarmai naktį). Būtent psichologinės priežastys yra pagrindinės, dėl ko žmonės atsisako diabeto technologijų: 1) jos nepateisina lūkesčių (kartais nepagrįstai aukštų, pvz.: žmogus tikisi, kad glikemijos kreivė taps lygi vien nešiojant sensorių); 2) nepasitikėjimas technologijų tikslumu ar patikimumu (pvz.: sensorius praranda ryšį su telefonu arba jo parodymai skiriasi nuo gliukomačio).

Siekiant išvengti tokių „atmetimo reakcijų“ technologijų gamintojai raginami:

  • Tobulinti technologijas, ieškoti inovacijų;
  • Nesukelti nepagrįstų lūkesčių, visada atsižvelgti į žmogaus gyvenimo būdo ypatumus;
  • Mokyti pacientus naudoti technologijas teisingai;
  • Kurti online pagalbos priemones greitam iškylančių problemų sprendimui.

Kad technologijos mažintų psichologinį diskomfortą, o ne jį didintų, Southamptono universiteto psichologė PhD Katharine Barnard Kelly pataria žmonėms su diabetu laikytis tokių paprastų taisyklių:

  • Nustatyti aliarmus taip, kad jie padėtų, o ne trukdytų;
  • Nusistatyti savo asmeninius glikemijos tikslus ir juos reguliariai peržiūrėti. Jie gali būti žymiai platesni, nei 4-10 mmol/l – visada suspėsite juos susiaurinti.
  • Turėti labai aiškų planą, kaip vengti ir ką daryti ištikus hipoglikemijai.
  • Tyrinėti didelį, blogą maisto pasaulį ir atrasti tai, kas jame Jums asmeniškai yra gera.
  • Žiūrėti ne į sensoriaus rodomą skaičių, o į tendenciją (rodykles, deltą).
  • Siekti laiko normos ribose >70%, bet neversti viso gyvenimo suktis vien apie sensoriaus rodmenis.
  • Jei komfortiška – dalintis duomenimis, burti komandą diabeto valdymui. Bet tik tiek, kiek priimtina Jums.
  • Kai nesiseka, prisiminti, kad tai nereiškia, jog kažką darote neteisingai arba nemokate kažko daryti.

Dar viena svarbi ATTD 2022 diskusija 26 palietė diabeto stigmas, kaip dar vieną trūkstamą diabeto valdymo grandį. Stigma – tai ne tik žmogaus su diabetu traktavimas kaip „kažkokio kitokio ir dėl to nepriimtino“, bet ir atmetimo ir teisimo elgesys bei visi stereotipai, siejami su diabetu žiniasklaidoje, pokalbiuose su draugais ir bendradarbiais, klinikinėje aplinkoje ir net diabeto bendruomenėje. Stigma taip pat yra tiesiogiai susijusi su tuo, kaip mes kalbame apie diabetą ir su diabetu sergančiais žmonėmis. Tai visi komentarai apie kūno svorį arba gėdą dėl insulino injekcijos ir būtinybės nešioti prietaisus. Stigma turi didelį poveikį psichinei ir fizinei sveikatai, sukelia baimę, pyktį, žemą savigarbą, vienatvę ir nerimą, bei gali lemti blogesnę diabeto kontrolę, bandymus nuslėpti savo būklę 27. Tyrimai 28 rodo, kad ypač didelę žalą psichologinei gerovei daro kalba – žiniasklaidos, medijų, sveikatos priežiūros specialistų, visuomenės, darbdavių ir pačių žmonių su diabetu bei jų šeimų. Visą diskusiją galima peržiūrėti čia: https://dedoc.org/symposium

Už kurių „penkių metų“ išgydysime diabetą?

Pažadai pažadais, o tiesa yra tokia, kad kol kas mokslas nežino vaisto net 1 tipo diabeto prevencijai, jau nekalbant apie išgydymą. Autoantikūnių prieš beta ląsteles tyrimai leidžia identifikuoti riziką susirgti T1D labai anksti 29, tačiau ką daryti tą riziką aptikus? Pagrindinis kandidatas į vaistus, galinčius sumažinti riziką ir pavėlinti diabeto atsiradimą yra Teplizumab 30, kurio klinikiniai tyrimai šiuo metu vyksta. Jis prisijungia prie imuninių ląstelių ir jas taip pakeičia, kad autoimuninis procesas sumažėja (deja, visai neišnyksta). Dėl to diabeto pradžia nusikelia vidutiniškai 3 metais. Jei dabar pagalvojote „kas tie 3 metai“, tai pagalvokite dar kartą – 3 metai be diabeto kūdikiui, vaikui, paaugliui – daug ar mažai? Juk tyrimai rodo, kad kuo vėlesniame amžiuje nustatomas T1 diabetas, tuo jo valdymas paprastesnis ir komplikacijų rizika mažesnė 31, 32, 33.

Deja, bet šių metų ATTD pažadų „išgydysime po 5 metų“ nebuvo. Koncentruokimės į technologijas.

Sensorių naujienos

Gliukozės sensorių rinka sparčiai auga ir jau labai greitai ateis laikas, kai gliukomačius matysime tik muziejuose. ATTD 2022 dar kartą akcentuoja – gliukozės sensoriai yra būtinas diabeto valdymo įrankis, tiek 1, tiek 2 tipo. Didelių naujienų konferencijoje pristatyta nebuvo: apie Abbott Libre 3 ir Dexcom G7 žinome jau kurį laiką, Libre 3 išbandžiusių Lietuvoje taip pat ne vienas. Tačiau buvo nubrėžtos ateities perspektyvos:

  • Ilgesnio naudojimo sensoriai. Dexcom G7+ žada veikti 16 dienų, implantuojamas Eversense E3 jau yra kai kuriose šalyse (pvz.: Lenkijoje) ir veikia 180 d. Beje, Eversense, nors ir kalibruojamas 2 kartus per parą, yra kol kas tikslumo lyderis – jo MARD 7%, kai tuo tarpu Dexcom G6 9.0%, Libre 2 9.3%, Dexcom G7 8.2%.
  • Sensorius, matuojantis ne tik gliukozę, bet ir ketonus bei laktatą. Abbott pirmuosius CKM (continuous ketone monitoring) bandymus atliko dar 2019 m. Tikimasi, kad netolimoje ateityje turėsime išmanius sensorius, kurie matuos glikemiją, padės susigaudyti ketogeninės mitybos pavojuose, saugos nuo diabetinės ketoacidozės ir leis išmaniai sportuoti.
  • Neinvaziniai sensoriai. Čia tradiciškai reikės „truputį palaukti“, nes keli potencialūs kandidatai – GWave34 arba Sokru35 vis dar neturi rimtesnių klinikinių tyrimų rezultų. Kol laukiame, prancūzai PK Vitality sukūrė laikroduką K‘Watch 36. Tai nėra neinvazinis jutiklis – sensoriaus pleistras turi mikro adatėles, kurios minimaliai įsiskverbia į odą ir ten matuoja glikemiją. Ant pleistro užsideda skaitytuvas, primenantis įprastą, išmanųjį laikrodį. Toks elegantiškesnis sensorius. Tačiau ir jam dar reikia nueiti netrumpą tyrimų kelią.

Naujienos žmonėms su 2 tipo diabetu

  • LNR vietoj HbA1c. Nors sensoriai dar nėra itin paplitę žmonių su T2D tarpe (o turėtų!), ATTD 2022 ekspertai rekomenduoja: laikas normos ribose >70% yra tai, ko turime siekti. Diabeto elgesio tyrimų instituto San Diego (Kalifornija) įkūrėjas dr. William Polonsky kalbėjo: „70% reiškia, kad niekas nėra ir neprivalo būti tobulas. Tuo tarpu HbA1c normos priverčia žmogų jaustis nevykėliu“.
  • Automatinio insulino dozavimo sistema žmogui su T2D? – tyrėjai sako TAIP37. Jei reikalingas insulinas – AID gali būti tokia pat gera pagalba žmogui su T2, kaip ir su T1.
  • Na, o jei AID atrodo „per daug“, jau netrukus rinkoje žada pasirodyti net 2 insulinai, leidžiami vos kartą per savaitę. Vienas jų, kol kas turintis tik kodinį pavadinimą Fc (BIF) 38, šiuo metu užbaigė 2 fazės klinikinius tyrimus, tuo tarpu Novo Nordisko insulinas Icodec39 jau perėjo ir trečią, tad iki patvirtinimo liko tikrai nedaug.

Ir dar keletas įdomybių

  • „Uždaras ciklas“ be insulino pompos? – susipažinkite su Medtronic Smart MDI40. Žmonėms, nenorintiems nešioti insulino pompos, tačiau siekiantiems išmanios diabeto kontrolės Medtronic siūlo įdomią sistemą, kurią sudaro išmanus insulino penas InPen, injekcijų portas i-Port Advance, sensorius Guardian Connect ir programėlė išmaniajame telefone. Algoritmas, analizuojantis sensoriaus rodmenis, gali perspėti apie būtinybę susileisti insulino, paskaičiuoja reikiamą dozę. InPen dozuoja 0,5 v žingsniais, kiekvienos injekcijos duomenys (dozė, laikas) Bluetooth ryšiu perduodami programėlei. I-Port „sutaupo“ dūrius, nes kaskart insulinas suleidžiamas į portą, kuris keičiamas kas 3 dienas – mažiau skausmo ir diskomforto, daugiau motyvacijos smulkioms korekcijoms.
  • Nauja 7 parų infuzinė sistema insulino pompoms su SteadiFlow™ technologija41. Capillary Biomedical jau pradėjo klinikinius šio produkto bandymus. Sistemos kaniulė yra iš minkšto polimero, minkštesnė nei egzistuojančios teflono kaniulės. Apsaugojimui nuo užlinkimo jos viduje įmontuota speciali spiralė, nesumažinanti minkštumo, bet neleidžianti užlinkti. Kaniulės diametras dėl to nėra didesnis, nei rinkoje esančių minkštų kaniulių. Kaniulė turi ne vieną, kaip įprastai, o 3 angeles insulinui tekėti – taip insulinas paskirstomas didesniame plote ir jo pasisavinimas pagerėja. Tikimasi, kad naujoji infuzinė sistema ne tik sumažins rūpesčių pompų naudotojams, bet ir sutaupys milijonus biudžetuose.
  • „Šuns nosies“ sensorius. Specialiai apmokyti šunys gali užuosti diabetu sergančio žmogaus glikemijos sumažėjimą arba padidėjimą ir jį perspėti. Suomių kompanija Lakka, besispecializuojanti dujų analizatoriuose, sukūrė laikrodžio pavidalo neinvazinį jutiklį Sokru42, kuris nepertraukiamai analizuoja iškvepiamą orą (nors nešiojamas ant riešo) ir informuooja naudotoją apie jo glikemiją. Skamba gal ir gerai, bet prietaisas vis dar neišsilukšteno iš prototipo stadijos.
  • Sena tiesa, kad beveik visos ligos – nuo streso, tik kai kurios – … tiek to. Vokiečių kompanija PandaInsight siūlo programėlę, skirtą streso įtakai glikemijai vertinti. PanDia43 programėlė analizuoja išmaniojo laikrodžio duomenis (tokius kaip pulsas), įvertina streso lygį ir susieja su NGJ rodmenimis bei pasiūlo, pvz.: giliai pakvėpuoti, jei stresas per didelis.

Nuorodos:

  1. Randomised controlled trial of Advanced Hybrid Closed Loop in an Adult Population with Type 1 Diabetes (ADAPT): study protocol and rationale - PubMed
  2. The Insulin-Only Bionic Pancreas Pivotal Trial - Full Text View - ClinicalTrials.gov
  3. Our Technology | Beta Bionics
  4. Real-World Performance of the MiniMed™ 780G System: First Report of Outcomes from 4120 Users | Request PDF
  5. Diabeloop automates and personalizes the treatment of type 1 diabetes
  6. Diabeloop DBLG1 Closed-Loop System Enables Patients With Type 1 Diabetes to Significantly Improve Their Glycemic Control in Real-Life Situations Without Serious Adverse Events: 6-Month Follow-up - PubMed
  7. Parents’ Experiences of Using a Hybrid Closed-Loop System to Care for a Very Young Child With Type 1 Diabetes: Qualitative Study | Request PDF
  8. CamAPS FX hybrid closed loop app | Cambridge artificial pancreas
  9. Improving Clinical Outcomes in Newly Diagnosed Pediatric Type 1 Diabetes: Teamwork, Targets, Technology, and Tight Control-The 4T Study - PubMed
  10. Home - Open Humans
  11. A Real-World Prospective Study of the Safety and Effectiveness of the Loop Open Source Automated Insulin Delivery System
  12. Variability of Glycemic Outcomes and Insulin Requirements Throughout the Menstrual Cycle: A Qualitative Study on Women With Type 1 Diabetes Using an Open-Source Automated Insulin Delivery System
  13. Learning challenges of healthcare professionals supporting open-source automated insulin delivery
  14. Open source automated insulin delivery: addressing the challenge | npj Digital Medicine
  15. How It Started, How It Is Going: The Future of Artificial Pancreas Systems
  16. Journal of Medical Internet Research - Why #WeAreNotWaiting—Motivations and Self-Reported Outcomes Among Users of Open-source Automated Insulin Delivery Systems: Multinational Survey
  17. Efficacy, safety, and user experience of DIY or open-source artificial pancreas systems: a systematic review | SpringerLink
  18. Full closed loop open-source algorithm performance comparison in pigs with diabetes
  19. How Adults with Type 1 Diabetes Are Navigating the Challenges of Open-Source Artificial Pancreas Systems: A Qualitative Study
  20. Open-source automated insulin delivery: international consensus statement and practical guidance for health-care professionals
  21. Diabetes Distress
  22. diabetesdistress.org
  23. A systematic review and meta-analysis to compare the prevalence of depression between people with and without Type 1 and Type 2 di
  24. Sleep and glycemia in youth with Type 1 diabetes - PMC
  25. A parallel randomised controlled trial of the Hypoglycaemia Awareness Restoration Programme for adults with type 1 diabetes and problematic hypoglycaemia despite optimised self-care (HARPdoc) | Nature Communications
  26. symposia | #dedoc°
  27. What Is Stigma? - dStigmatize
  28. Our language matters: Improving communication with and about people with diabetes. A position statement by Diabetes Australia - PubMed
  29. GPPAD | Global Platform for the Prevention of Autoimmune Diabetes
  30. Teplizumab for Prevention of Type 1 Diabetes In Relatives "At-Risk" - Full Text View - ClinicalTrials.gov
  31. Excess mortality and cardiovascular disease in young adults with type 1 diabetes in relation to age at onset: a nationwide, register-based cohort study
  32. Increasing risk of psychiatric morbidity after childhood onset type 1 diabetes: a population-based cohort study | SpringerLink
  33. Cognitive Function in Children With Type 1 Diabetes: A meta-analysis
  34. Neinvazinis glikemijos jutiklis GWave: paskelbti pilotinio tyrimo rezultatai - Cukrinė Lapė
  35. Sokru | Lakka Health Oy
  36. K'Watch Glucose - PKVitality
  37. Omnipod® 5 Automated Insulin Delivery System in Patients With Type 2 Diabetes - Full Text View - ClinicalTrials.gov
  38. Basal Insulin Fc (BIF), A Novel Insulin Suited For Once Weekly Dosing For The Treatment of Patients With Diabetes Mellitus | Journal of the Endocrine Society | Oxford Academic
  39. Novo Nordisk tees up phase 3 trial for once-weekly insulin | Fierce Biotech
  40. Smart MDI | Medtronic Diabetes
  41. SteadiFlow Technology – Capillary Biomedical
  42. Sokru | Lakka Health Oy
  43. PanDia App
Skip to content