Angl. Cholesterol – vienas iš organizmo riebalų. Jo turi ir geba susintetinti visos gyvos ląstelės (daugiausia sintetina kepenys ir žarnynas), nes cholesterolis yra viena svarbiausių ląstelės membranos sudėtinių dalių (jis užtikrina, kad membrana būtų stabili, tvirta, bet tuo pačiu plastiška). Iš cholesterolio organizme sintetinamos gyvybiškai būtinos medžiagos: steroidiniai hormonai (androgenai, estrogenai, progestagenai, gliuko- ir mineralkortikoidai), tulžies rūgštys ir vitaminas D. Ypač daug cholesterolio smegenyse. Nervų ląsteles dengiantis mielinas turi daug cholesterolio, kuris atlieka izoliatoriaus vaidmenį (panašiai kaip elektros laido apvalkalas), todėl pagerina nervinio impulso sklidimą. Žmogaus organizmas gamina cholesterolį pats, o maisto cholesterolis yra gana sunkiai įsisavinamas, be to, maistinis cholesterolis, patekęs į kraują blokuoja nuosavo cholesterolio sintezę, todėl jo koncentracija kraujyje išlieka stabili. Tačiau kelias valandas po valgio kraujyje padidėja riebalus ir cholesterolį transportuojančių baltymų koncentracija (žr. DTL cholesterolis, MTL cholesterolis ir trigliceridai).